Emocija rašė:Onkologams suleiskime chemoterapijos, tuomet jis bus kompetentingesnis? Kaip kompetencija gali būti tiesiogiai susijusi su išgyvenamais fiziniais simptomais, kančia ir skausmu? Kaip suprantu iš psichiatro reikalaujama galbūt tiesiog daugiau supratimo, atjautos ir nenuvertinimo jūsų simptomais vyrukai? Galbūt toks mąstymas, kad jei išgyvens tą patį ką ir aš išgyvenu, manęs nenuvertins, nepasmerks, labiau supras. Taip tai gali būti, bet yra specialistų, kurie yra pakankamai žingeidūs ir atviri ir smalsūs ir nevengiantys iššūkių ir norintys padėti, suprasti be išgyvenamų tokių pat patirčių. Pyktis, kad nesuprasdami jūsų, tai kad ir jums gydytojai taip būtų ir padarykime kad jiems taip būtų yra pakankamai kerštinga. Tad nerealu yra paversti gydytojus bandomaisiais triušiais. Pyktis, kad jus žaloja medikamentais. Sukurkite vyrukai medikamentus kurie nežalos. Jei taip žaloja, ieškokite būdų be vaistų gyventi. Bet nežalokite kitų, kad jums tenka dėl kažko kentėti. Vėžiu sergantis žmogus, nesakys, sirkit jūs visi po velniais, nes aš vienas nenoriu jausti tuos baisius simptomus. Ieškokite tokio specialisto kuris bus smalsus ir žingeidus, kuris domėsis naujais simptomais, kurių nežino Lietuvoje, bet sužinos, nes jūs juos turite, nes jie irgi mokosi iš pacientų, palikite tuos specialistu kurių manymu nekompetetingi. Palikite galų gale Lietuvą ir važiuokite ten konsultuotis kur jau tai žinoma, tirta.
Emocija, vėžio simptomai yra gana lengvai nupasakojami ir daugumas įsivaizduoja, kas yra labai didelis skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, nes kiekvienas tą jausmą yra patyręs, ir smegenyse padauginti jo patirtą jausmą iš 10 ar 100 yra daug paprasčiau, negu įsivaizduoti jausmą, kurio nei pats kenčiantysis negali nupasakoti, nei gydytojas nėra patyręs. Maža to, jūsų pateiktas vėžys paprastai nekeičia žmogaus mąstymo, jis ir toliau lieka taip pat ganėtinai blaiviai mąstantis, koks buvo iki šiolei, žmogus tik stipriai keičiasi fiziškai. O psichinių ligų atveju keičiasi visa aukštoji nervinė veikla. Kaip gali psichiatras gydyti žmogų, jei jis vargu ar suvokia, ką tuo metu jaučia kad ir elementaria depresija "sergantis" žmogus? Jis sako, kad eik daryk daugiau to ir to, sportuok, domėkis, eik į terapijas. Tai tegul gauna medikamentą, kuris imituos depresiją (nežinau, kokį nors ten neuroleptiką, haloperidolį, gal), pasijaučia daržove ir pamėgina nugalėti tą būsėną bent kelis kartus. O tada, kai neįtikėtinom jėgom nugalės kelis kartus, tegu padaugina tą būseną iš 100 ir pamėgina įsivazduoti, kaip taip reikės gyventi visą gyvenimą. Gal tada nustos sakyti, kad trūksta valios, kad reikia save nugalėti, kad terapijos padės, ir gal priims, kad tai yra toks pats sutrikimas, kaip kokia širdies problema, kurios valios pastangomis nenugalėsi ...
[quote="Emocija"]Onkologams suleiskime chemoterapijos, tuomet jis bus kompetentingesnis? Kaip kompetencija gali būti tiesiogiai susijusi su išgyvenamais fiziniais simptomais, kančia ir skausmu? Kaip suprantu iš psichiatro reikalaujama galbūt tiesiog daugiau supratimo, atjautos ir nenuvertinimo jūsų simptomais vyrukai? Galbūt toks mąstymas, kad jei išgyvens tą patį ką ir aš išgyvenu, manęs nenuvertins, nepasmerks, labiau supras. Taip tai gali būti, bet yra specialistų, kurie yra pakankamai žingeidūs ir atviri ir smalsūs ir nevengiantys iššūkių ir norintys padėti, suprasti be išgyvenamų tokių pat patirčių. Pyktis, kad nesuprasdami jūsų, tai kad ir jums gydytojai taip būtų ir padarykime kad jiems taip būtų yra pakankamai kerštinga. Tad nerealu yra paversti gydytojus bandomaisiais triušiais. Pyktis, kad jus žaloja medikamentais. Sukurkite vyrukai medikamentus kurie nežalos. Jei taip žaloja, ieškokite būdų be vaistų gyventi. Bet nežalokite kitų, kad jums tenka dėl kažko kentėti. Vėžiu sergantis žmogus, nesakys, sirkit jūs visi po velniais, nes aš vienas nenoriu jausti tuos baisius simptomus. Ieškokite tokio specialisto kuris bus smalsus ir žingeidus, kuris domėsis naujais simptomais, kurių nežino Lietuvoje, bet sužinos, nes jūs juos turite, nes jie irgi mokosi iš pacientų, palikite tuos specialistu kurių manymu nekompetetingi. Palikite galų gale Lietuvą ir važiuokite ten konsultuotis kur jau tai žinoma, tirta.[/quote]
Emocija, vėžio simptomai yra gana lengvai nupasakojami ir daugumas įsivaizduoja, kas yra labai didelis skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, nes kiekvienas tą jausmą yra patyręs, ir smegenyse padauginti jo patirtą jausmą iš 10 ar 100 yra daug paprasčiau, negu įsivaizduoti jausmą, kurio nei pats kenčiantysis negali nupasakoti, nei gydytojas nėra patyręs. Maža to, jūsų pateiktas vėžys paprastai nekeičia žmogaus mąstymo, jis ir toliau lieka taip pat ganėtinai blaiviai mąstantis, koks buvo iki šiolei, žmogus tik stipriai keičiasi fiziškai. O psichinių ligų atveju keičiasi visa aukštoji nervinė veikla. Kaip gali psichiatras gydyti žmogų, jei jis vargu ar suvokia, ką tuo metu jaučia kad ir elementaria depresija "sergantis" žmogus? Jis sako, kad eik daryk daugiau to ir to, sportuok, domėkis, eik į terapijas. Tai tegul gauna medikamentą, kuris imituos depresiją (nežinau, kokį nors ten neuroleptiką, haloperidolį, gal), pasijaučia daržove ir pamėgina nugalėti tą būsėną bent kelis kartus. O tada, kai neįtikėtinom jėgom nugalės kelis kartus, tegu padaugina tą būseną iš 100 ir pamėgina įsivazduoti, kaip taip reikės gyventi visą gyvenimą. Gal tada nustos sakyti, kad trūksta valios, kad reikia save nugalėti, kad terapijos padės, ir gal priims, kad tai yra toks pats sutrikimas, kaip kokia širdies problema, kurios valios pastangomis nenugalėsi ...
