nedepresuok.lt

Aš vat nelabai suvokiu, kam jie reikalingi. Žmonės jiem priperka visokiausių žaislų, narvų, šeria, žiūri į juos, grožisi. Kažko tikisi iš jų?

Nežinau. Bet bent jau mane su bet kokiu gyvūnu aplanko tokia laimė, kokios nesu su jokiu žmogum patyrus. Ar tai būtų šuo, ar katė, ar paukštis, ar graužikas, ar bet kas. Aišku, mieliausi tie, kuriuos galima gniūsyt. Bet jei ir negalima pagniūsyt, tai galima stebėti. Dėl to paties mėgstu ir mažus vaikus. Stebėti. Bet tik atsiranda sąmonė, ir viskas. Nerandu jokio ryšio su jokiu sąmoningu žmogum. Tokio ryšio, kokį randu su gyvūnais. Kokio tai autentiškumo. Nežinau. Ir per visą gyvenimą man nepavyko rasti ryšio tik su dviem gyvūnais. Su vienu šuniu netoli namų ir vienos pažįstamos kate. Neužteko laiko. Užtat buvau sode prisijaukinus prūdo varles, išmokius, kad man pateškenus pirštais per vandenį, jos atplauktų ir užliptų ant delno. Buvau prisijaukinus paukščių. Namie auginau kovą. Vaikystėj draugavau su širšėm, kol kartą paauglystėj mane sugėlė apie 20 širšių ir patekau į ligoninę, nes viskas užtino. Nei atsimerkt, nei kvėpuot. Nuo to laiko tikrai bijau širšių. Miške prisiviliojau ir paglosčiau stirną. Buvau užtikus vilkiukų. Susitikom su lokiu akis į akį. Skaičiau, kad lokių Lietuvoj laisvėje nėra. Nu bet mačiau. Gal haliucinavau begrybaudama? Šernai manęs nebijo.
Aš Mauglis, aš druidas.
Mano svajonių profesija būtų baigus kokią tai biologiją dirbti su kokia nors nykstančia rūšimi. Ir atiduoti gyvenimą tai rūšiai. Stebėti juos, gaudyti, žymėti, rūpintis, veisti. Geriausia būtų kokia didelių žinduolių rūšis. Bet that's never gonna happen, nėra sveikatos gyventi kažkur kitur. Tai bent čia gaudau benamius kačiukus, išgydau, išprausiu ir dovanoju, kam tik prireikia.

O man tada turbūt neužtenka gniustyt ar stebėt, man kažko daugiau noris matyt. Tada aš pradedu sąmoningai/nesąmoningai tą gyvūną kankint(pasmaugt, papešiot, dar ką). Tą padarius iškart parodau gailestį jam. Bent kažkoks supratimas gaunasi.

Liūdna.

Tai aš ir neklausiu dėl ko.

Taigi. Viena iš priežasčių, kodėl nekenčiu Žmogaus.

O, net tema atskira. ;O

Nu, stengiuos moderuoti skyrelį.

Gerai, pastangas dedi

As vaikysteje kazkada operuodavau varles....nezinau del ko...nesuvokiama...bet turbut buvo priezastys...

Tai kitaip vėl į paprastą mirtingąją atvirsiu. O čia gi gera visai tema. Turiu daug pamąstymų apie gyvūniją.

Aš tai katiną pas babuską savo spardydavau iš visų jėgų ir kai jis pasislėpdavo po vonia, su šluota jį trindavau.

Aj bet nepasakosiu.

Laukinuke rašė:As vaikysteje kazkada operuodavau varles....nezinau del ko...nesuvokiama...bet turbut buvo priezastys...

O ką tu jom darydavai? Prapjaudavai, žiūrėdavai, kas viduj? O kaip jos nepabėgdavo? Ar kaip nors numarindavai dar prieš tai? Man labai įdomu, esu tik negyvą katę kartą išoperavus.

nėra_skirtumo rašė:Aš tai katiną pas babuską savo spardydavau iš visų jėgų ir kai jis pasislėpdavo po vonia, su šluota jį trindavau.

Aj bet nepasakosiu.

Aga detaliu nereiketu as truputuka baigsti,o ir miegas ant nosies...
As jas su stiklu pjaustydavau,nezinau kaip nepabegdavo ir kaip man paciai slykstu nebudavo....beja tai ne tik gyvunus liete,tuo momentu as ir darzeli su lelem ziauriai elgdavausi...

Laukinuke rašė:

nėra_skirtumo rašė:Aš tai katiną pas babuską savo spardydavau iš visų jėgų ir kai jis pasislėpdavo po vonia, su šluota jį trindavau.

Aj bet nepasakosiu.

Aga detaliu nereiketu as truputuka baigsti,o ir miegas ant nosies...

Tai ne ne, nepasakosiu.