Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė biggie
#376235
Orthos rašė:Kaip dėl duloksetino poveikio nerimui? :?

Vel pradejau duloxetina nuo 30mg, ziuresim kas gausis. Praeita karta siek tiek sukilo nerimas nuo jo, taciau dabar vyrauja apatija, tai bandom pradzioj su maza doze eliminuoti depresija, nesukeliant nerimo, be to jis daznai praeina, kai susireguliuoja noradrenalino veikla.
Vartotojo avataras
Parašė Guliona
#381726 Jau daug metų vartoju Cymbaltą. Nuotaikos prasme efektas gan geras, situacija valdoma. Nuo pat vartojimo pradžios buvo intensyvus naktinis prakaitavimas, kuris po truputį perėjo ir į šviesų paros laiką. Nepadeda kol kas jokie dezodorantai. Kitų prakaitavimo priežasčių nėra, keletą kartų esu atlikusi visus įmanomus tyrimus. Ar kas nors susiduriate su šia problema (nebūtinai su Cymbalta)? Gal radote išeitį?
Vartotojo avataras
Parašė Guliona
#381727
Dulsineja rašė:Geriu Cymbaltą penkta diena.Šalutiniai labai nemalonūs-pykina, skauda galvą, labai sustiprėjo nerimas.Nežinau, ar dar gerti, ar jis man tiesiog netinka.Per kiek laiko jums šalutiniai išnyko ?

mane tokie šalutiniai reiškiniai, kaip prakaitavimas ir itin ryškūs sapnai, lydi iki šiol. o vartoju jau gal penkmetį...
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#381762 man duloksetinas kaip antidepresantas tai tokia svaresne, maziau salutiniu turinti paroxetino versija. Tas prakaitavimas del vaisto noradrenerginio veikimo, kelia spaudima, pas mane net vyzdziai buna issiplecia.
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#382745 Na ką vėl grįžau prie duloxetino. Kol kas gal dar anksti ką sakyti. Vyravo apatija, dabar lyg ir mažiau jos liko, bet jaučiu, kad kartais nejaučiu ribų, t.y. sunervina kas nors labai iki ašarų, tada pradeda suktis suicidinės mintys. Visada bijodavau labiau aktyvinančio AD dėl suicidinių minčių aktyvinimo, tačiau su duloxetinu kažkada buvo pagerėjimas, tai vėl bando...Nors 60 mg vartoju dar tik 3 diena. 30 mg - gal savaitė.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#382756
HappyAngel rašė:Na ką vėl grįžau prie duloxetino. Kol kas gal dar anksti ką sakyti. Vyravo apatija, dabar lyg ir mažiau jos liko, bet jaučiu, kad kartais nejaučiu ribų, t.y. sunervina kas nors labai iki ašarų, tada pradeda suktis suicidinės mintys. Visada bijodavau labiau aktyvinančio AD dėl suicidinių minčių aktyvinimo, tačiau su duloxetinu kažkada buvo pagerėjimas, tai vėl bando...Nors 60 mg vartoju dar tik 3 diena. 30 mg - gal savaitė.

Na dar reikia truputi laiko pilnam poveikiui, tikekimes tiks tau jis :)
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#382812 nežinau, kiek reikia kęsti šalutinius, bet, kiek žinau, jei ypač suaktyvina suicidines mintis, savijauta tokia, kad sienomis norisi lipti iš vidinės kančios, ašarų, apatija vėl grįžo, širdis kartais permuša. Nemanau, kad verta laukti 2 savaičių, nes štai su venlafaxinu laukiau, bet nieks nepasikeitė, netiko jis man. Paparastai, jei jau tinka man AD, tai po pirmų 5 dienų pasijaučia bent vienas iš būklės pagerėjimo simptomų. Skambinsiuosi rytoj gydytojai pasikonsultuoti, nes anksčiau taip blogai nebuvo su jais. Ir bijau, kad rudeniui teks grįžti prie paroxetino :oops: Nors jau imu galvoti, ar apskritai man reikalingas AD, jei nepadeda niekuo, arba veikia tik kelis mėnesius, o tai psichiatrai traktuoja kaip pacebo efektą.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#382878 as pats dabar pirksiu 30mg tabletes ir is leto numesiu duloxetina, nes per ilga laika jokio poveikio teigiamo labai nebuna, neuroleptikai ir stabilizatoriai man daugiau simptomu sutvarko
Vartotojo avataras
Parašė HappyAngel
#382890 Aš dar su paskyrusia jį gydytoja konsultavausi. Man dar patarė su 30 mg pabūti ir tada didinti iki 60 mg. Bet keitimo į paroxetiną nepalaimino. Sumažinau dozę, lyg kažkiek geriau. Bet supratau, kad tik antidepresantas man pagerėjimo ryškaus neduos. Bent taip teigia gydytoja, nes mano depresiją ji vadina egzistencine. Norisi ir pritarti ir pasiginčyti, nes kartais, kai būna visiška duobė mane ištraukia pvz koks paroxetinas. Vadinasi kažkiek veikia. Bet tik kažkurį laiką, iki 5 mėn. maximum.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#383205
delita rašė:Ar ilgesni laika geriant duloksetina,pastebejot,kad augtu svoris?

ne, ne tas vaistas, kuris pasizymetu svorio kelimu
Parašė egira
#392422 Sveiki,

šiemet nustatė vidutinę depresija su nerimo požymiais. Duloxetinum(Cymbalta) antras AD, vartoju 30mg 29 diena + Mirtazapin 15mg vakare dėl miego. Paskutines dvi savaites sukilo stiprus nerimas, kuris man atrodo intensyvėja. Jis kyla iš nieko arba nuo minčių apie ateitį. Daugmaž tos pačios niūrios mintys užsiciklina ir atrodo, kad niekada nesibaigs. Apskritai, mąstymas sulėtėjo, atrodo negaliu nieko nuspręsti. Ypač sunku vakarais, naktį. Būna suicidinių minčių. Nieko panašaus neteko patirti anksčiau, nevartojant vaistų ar vartojant Escitalopram. Norisi mesti vaistus, bet dar laikausi. Guodžiu save, kad tai dėl vaistų, kad tai laikinas šalutinis poveikis, kad šiuo metu reikia tiesiog negalvoti apie ateitį, nes nepajėgiu blaiviai mąstyti. Kada tai galėtų praeiti ? Ar iš tikrųjų reikėtų laukti ? Pas gydytoją eisiu 02-01.

Ar kas vartojat Mirtazapin ? Ar praeina galvos svaigimas, sulėtėjas mąstymas, pablogėję trumpalaikė atmintis ir dėmesio koncentracija ?
Vartotojo avataras
Parašė Mmdzhey
#392442 Ar kas vartojat Mirtazapin ? Ar praeina galvos svaigimas, sulėtėjas mąstymas, pablogėję trumpalaikė atmintis ir dėmesio koncentracija ?[/quote]

Na su šitais džiaugsmais man jau trys —keturi metai kaip nepraeina. Vaistų keitimas man nepadeda, teks turbūt išlaukti.
Parašė egira
#393605 Vartojau Duloksetine iš viso 40 dienų. Iš kurių 11d. jaučiau (kaip man) labai didelį nerimą su suicidinėmis mintimis, kurį kentėjau (ypač blogais momentais gerdavau Mirtazapin). Vieną dieną buvau priėjęs liepto galą, kai atrodė viskas, dabar turiu tai padaryti, bet neturėjau virvės, buvo 20val. ir kažkas sustabdė važiuoti į parduotuvę. Po šitų baisių 11d. patyriau 1d., kai gyventi atrodė fantastiškai nuostabu, buvau pilnas meilės žmonėms, noro jiems tarnauti, atrodė, kad turiu labai daug nuveikti, jėgos liejosi per kraštus. Juodžiausiomis dienomis meldžiausi, tiesiogine prasme sakiau, viskas "Dieve atiduodu savo dvasią į tavo rankas". Ir tą Dievišką dieną pajutau begalinį norą eiti į bažnyčią melstis. Mišiose buvau kaip vaikas. Niekada anksčiau Dievo žodis nebuvo toks tikras. Gėriau Cymbalta dar 1sav., suicidinės mintys sugrįžo, savijauta buvo bloga, nutraukiau. Savijauta pagerėjo. Tačiau aš griebiau tą 1 dieną kaip skęstantis šiaudo. Gyvas tikėjimas liko. Atėjau pas Dievą ir noriu eiti per gyvenimą su Juo. Tikėjimas, ta 1d., Biblija, malda, knyga John Eldredge "Vyro kelionė" apvertė viską. Nuotaikų būna įvairių ir jėgų norėtųsi daugiau, bet atsirado prasmė viso to, kas vyksta gyvenime ir kas laukia po jo.
"Kova su piktuoju yra tikra, ji vyksta nuolat" - John Eldredge. Nuo mūsų pasirinkimo priklauso, ar kovosime vieni, ar su Dievu.
Jo šlovė, galybė ir garbė per amžius.
Parašė egira
#393606 Užmiršau paminėti draugą, kuris palaiko ir padovanojo knygą "Vyro kelionė". Manau, moterys ypač mamos irgi ras gerų minčių.