Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#148624 Galbūt pripratai. Aš taip buvau priklausomybę nuo jo įsitaisiusi. Kadangi jis manęs neberamindavo, tai laaaabai daug suvartodavau. Tokiu atveju gal tik reikėtų keisti vaistus =) . Aš irgi žadu kitų prašyti, kad vėl nepradėčiau padauginti.
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#148678 na doziu nedidinu ...3 mg nedaugiau :) nes ir tai nera maza doze..kai eisiu pas daktare spali pasiimsiu xanaxo turbut..o dabar teks gyvent taip :) negersiu kokia savaite gal geriau veiks..nes man ju reikia nerimui malsint jei kartais uzeitu ne vietoj...ar per stiprus
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#148679 bet su xanax irgi nekas..zvengdavau ..atsiguldavau i lova ir skraidydavau ..euforija uzeidavo...mane draugas yra vedes namo is parduotuves nes nesugebejau pareit..sexo uzsimanydavau :) nu zodziu narkotikai grynai :)
Vartotojo avataras
Parašė Mints
#165039 Na kaip kai kurie sugebat per diena isgert 6mg lexo... :bloga Tai negi tokiais kiekiais jums israso gydytiojai, ar cia geriat atsargas savo bobuciu? :D
Vartotojo avataras
Parašė dangiska
#165041 nu cia nera tiek daug...as geriu 3 mg vienu kartu..tai sugebeciau ir dar 3 isgert mielu noru
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#165045 Nu, man tai ligoninėj šituo klausimu labai įdomų racioną buvo sudėję: pusryčiam - AD, 3 mg Lexo, pietum - 3 mg Lexo, vakarienei - 3 mg Lexo, naktipiečiams - 5 mg Lorafeno... Tai kai du mėnesius taip pasimaitini, tai tie 3 mg... :D
Vartotojo avataras
Parašė Lota
#165060 Kažkada ir man buvo išrašę rudotelio, kai pasiskundžiau, kad nuotaikos nuotaikos svyruoja. Nelabai aš jį gėriau, bet vieną kart, kai likau be savo neuroleptiko ir vieną savaitgalį užėjo ziauri panika sugėriau vieną po kitos n tablečių ir nieko lyg saldainius bučiau gėrus. Iš ryto, atsimenu, pasiskolinau tabletę lorafeno ir kaip ranka nuėmė visai dienai.
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#165099 Gal tai mano ligos kliedesys... Bet man mes.. O gal jau geriau kalbesiu aoie save---as kaip narkomane. Koks skirtumas narkomanas susišvirkščia doze ir as. Tik ta doze vadivu ivardinu receptiniais vaistais.....
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#165102 Gal kažkas panašaus ir pasidaro po kelių epizodų. Man po to gydymo ligoninėj taip ir liko priklausomybė. Ir kai turiu problemų, tai ne problemas sprendžiu, o raminamųjų tabletes valgau (visai kaip narkomanas randu, iš kur susiveikt)... Po kurio laiko prireikia ir AD. Va taip gaunasi užburtas ratas: problemos, raminamieji, depresijos epizodas, remisija (išsprendžiu sukauptas problemas), pasveikimas, problemos, raminamieji... Mano atveju reikėtų gydyti ne tiek depresiją, kiek priklausomybę nuo raminamųjų. =)
Vartotojo avataras
Parašė Lota
#165104
Kerol rašė:Gal tai mano ligos kliedesys... Bet man mes.. O gal jau geriau kalbesiu aoie save---as kaip narkomane. Koks skirtumas narkomanas susišvirkščia doze ir as. Tik ta doze vadivu ivardinu receptiniais vaistais.....

Na, ne, tai ne visai tas pats kas narkomanija, bet šiaip panašu.
Vartotojo avataras
Parašė Kerol
#165105 O aš kliedesiuoja tiek su vaistais tiek be jų. Tik vaistai kokie jie bebūtų mane slopina. tada cigaretes i burna nepataikau... Bet ar taip ar tauip pirstus deginuosi.....
Vartotojo avataras
Parašė Mints
#181149 Na ir kiek kam ilgiausiai teke yra vartot Lexo? Kalbu ne apie ligonines, o gydantis namie?

Dabar vel man ziemine hipochondrija, tai jau antras menuo eina - nei dienos be tabletes. Mazdaug taip - per diena susikaupia nerimas, vakarop makt tablete ir po valandos ar dvieju jautiesi kaip zmogus. Net ir pamirsti kad diena jau norejai sienom lipt. Stengiuosi su 1,5 mg issiverst. Ikalu salia valerijono tableciu, tarsi padeda. Gamta turi svo sedevru, gal tik ne tokio stipraus poveikio.
Vartotojo avataras
Parašė Jozhik v'tumane
#181154 Mane irgi kankina žiemine hipochondrija. Bet vartoju Kloza. Lexas jau per sipnas. Šiaip ilgiausiai be pertraukų Lexotanili esu vartojus apie metus... Po to guliaus gydytis priklausomybės. Anot gydytojų, šio vaisto negalima vartot daugiau 2 mėnesių. Būtent dė to, kad jie sukelia priklausomybę. Tai jei gali, verskis su valerijonais.

Beje, tie visokie skausmai ir negalavimai atridanda nuo įtampos, įtemptų raumenų. Galima pagavot, kas dar padėtų. Man šiek tiek padėjo tempimo pratimai. Dar kartais trūksta magnio... Irgi sveika pavartot vitaminų. Tiesa, visa tai padeda iki tam tikros ribos. Kartais nebeišaina atsipaaiduot be vaistų... Tiesiog.
Parašė Keberiokst
#181186 Man tai diagnozuotas nerimo sutrikimas su hipochondrinėmis tendencijomis. Gydaus jau 10 mėnesių, o leksą vartoju jau kokie 8-9 mėnesiai ir jokios priklausomybės neišsivystė. Pagerėjus savijautai sumažinau :nuo 1,5 mg/per dieną iki 1,5 mg/kas dvi tys dienos be jokių problemų. Tiesa, kartais psichiatrė liepdavo ekstra atveju ir paimt po 3mg, bet aš nesipratinau. Ir šiaip, klausiau psichiatrės, savavališkai nedidinau dozių ir pats stengiaus valingai to laikytis, kad ir kaip būtų sunku.

Aišku, pavartojus tiek laiko šį vaistą ir nedidinus dozės, jis paprasčiausiai pradėjo neveikti, bet intensyviai sprendžiu problemas ir tas vaistas labiau veikia placebo principu nei iš tiesų nuramina. Tiesiog psichologinis aspektas: "va, išgėriau, bus dar lengviau".

Aš kaip kiekvienas hipochondrikas buvau susikrimtęs dėl to, kad galiu įprasti, tai pasikalbėjau su psichiatre ir gavau tokį atsakymą:"1,5 mg kartais aš skiriu ir vaikams, per maža dozė, kad įprastum". Tad ir tave raginčiau pasitarti su gydytojais.

Jožikai, matyt, vartojai žymiai didesnes dozes nei aš? ar šiaip tavo organizmas linkęs greičiau įprasti prie vaistų?

P.S. Siaučiant kiaulgripiui aš mintyse juo persirgau ir nuo jo numiriau kokius penkis kartus. Žiurėsim kaip seksis su savimi kovoti per pvasarinę epidemiją :D
Vartotojo avataras
Parašė Mints
#181191 Keberioks - atpazystu tavyje save. Aplamai, kilo mintis gal laikas ikurt cia ir nerimautoju skiltele forume? Pakalbetume apie tai, kiek kartu pateke i ligonine su neteisinga diagnoze ir israsyti, neradus jokios ligos. O gal tu dar taip toli nepazengei? Kiauliu gripas - aplamai epine situacija...

Del lexo parasiau, siaip is idomumo. Susipazinau su juo pries kokiu 4 metus, bet pavartoju sezoniskai, kai uzeina juodos dienos. Kaip taisykle, dazniausiai krizes apima tamsiausiu metu laiku - rudens pabaigoje ir ziema. Nepamenu kad jausciau jog padeda. Negaliu pasakyt. Todel ir mesdavau ji lengvai. O siemet kazkaip astriau viskas. Uzeina toks nerimas, isgeriu ir po valandeles jauciuosi zmogum. Tai ir susimasciau, jog tai ir yra tas momentas, prie kurio mane gali ir uzkabinti. Aisku, 1.5mg tai ne kazkoks stebuklas.

=)