Depresijos gydymas antidepresantais
Parašytas: 2014 07 16, 20:271. Depresijos gydymo tikslai:
1.1. Sumažinti ir pašalinti depresijos sindromo simptomus.
1.2. Sugrąžinti darbingumą ir psichosocialines funkcijas.
1.3. Išvengti ligos paūmėjimų ir naujų ligų.
2. Gydymas palengvėja, kai pacientas ir šeima mokomi laikytis gydymo nurodymų, suprasti šalutinius vaisto reiškinius ir gydymo efektyvumą.
3. Po 4-6 savaičių gydymo vaistais 50 % pagerėja paciento būklė, o po 10-12 savaičių paprastai sumažėja simptomų iki minimumo ar jie išnyksta. Psichosocialinės funkcijos dažniausiai sunormalėja vėliau.
4. Jei per 5-6 gydymo savaites paciento būklė pagerėja 50 %, tai toliau dar gydoma 5-6 savaites. Jei per 5-6 savaites nepagerėja arba per 12 savaičių pagerėja labai neryškiai, reikia galvoti apie kitą gydymo būdą: kitą vaistą, psichoterapiją, vaistą ir psichoterapiją, elektros traukulinę terapiją (ETT).
5. Ūminės fazės gydymo tikslai:
5.1. Sumažinti ir pašalinti depresijos sindromo simptomus (t.y. pasiekti remisiją).
5.2. Sugrąžinti darbingumą ir psichosocialines funkcijas.
6. Vaistų skiriama sunkiai ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti. Jie pasirenkami atsižvelgiant į šalutines reakcijas, buvusį vaisto efektyvumą, vaisto efektyvumą giminėms, depresijos tipą, kitas esančias somatines ligas ar psichikos sutrikimus (pvz.: depresiją ir paniką; depresiją ir generalizuotą nerimą; depresiją ir psichozę). Lengvos depresijos vaistais negydomos.
7. Psichoterapija tinka tik lengvoms ir vidutinio sunkumo depresijoms gydyti.
8. Vaistai efektyvūs visoms depresijų formoms gydyti. Jais gydoma vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos; psichoziniai, somatiniai, atipiniai (persivalgymas, mieguistumas, kūno masės didėjimas ir kt.) sutrikimai.
9. Antidepresantai yra efektyvūs vaistai. Tačiau nėra nei vieno antidepresanto, kuris išgydytų visus pacientus (padeda 50-60 %). Gydytojas, parinkdamas tam tikrą vaistą, turi atsižvelgti į: trumpalaikius ir ilgalaikius (kai pacientas gydomas vienerius metus) vaisto šalutinius reiškinius; buvusį vaisto efektyvumą; vaisto efektyvumą pirmosios eilės giminėms; kitas esančias somatines ligas; kartu vartojamus kitus vaistus, kurie galėtų pakeisti antidepresantų metabolizmą ar sustiprinti šalutinį veikimą; paciento sutikimą gydytis; depresijos tipą, vaisto vartojimą vieną kartą per parą; neigiamą vaisto įtaką gyvenimo būdui; antidepresanto kainą; gydytojo patirtį gydyti pasirinktu antidepresantu; paciento pasirinkimą.
10. Tęsiamo gydymo fazės tikslas yra išvengti depresijos paūmėjimo (to paties depresijos epizodo). Po ūminės gydymo fazės, kai nebelieka klinikinių požymių, tos pačios dozės vartojamos dar 4-9 mėnesius.
11. Palaikomojo gydymo tikslas yra išvengti naujo depresijos epizodo. Pacientai, turėję 3 depresijos epizodus, gydomi tuo pačiu vaistu ir ta pačia doze kaip ūminė fazė vienerius metus ir ilgiau.
Gydymas vaistais
Efektyvus sunkiosios depresijos gydymas, pvz., tricikliais antidepresantais, taikomas jau 40 metų. Tikimybė, kad pacientas pasveiks per vieną mėnesį, padvigubėjo pradėjus taikyti specifinę psichofarmakoterapiją. Kartais sunkiąją depresiją nelengva gydyti. Kai kurie pacientai po pirmojo antidepresanto vartojimo nepagerėja. Visų antidepresantų klinikinis efektas dažniausiai pasireiškia trečiąją ar ketvirtąją savaitę; be to, iki pastarųjų metų buvo daug šalutinių reiškinių dėl vaistų perdozavimo ar nepageidaujamo veikimo. Tik pastarąjį dešimtmetį nauji sintetiniai antidepresantai - bupropionas (velbutrinas), venlafaksinas (efeksoras) ir selektyvūs serotinino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRi), pvz., fluoksetinas (prozakas), sertralinas (zoloftas), fluvoksaminas (fevarinas), citalopramas (cipramilis), paroksetinas (paksilis) – leido gydytojams pasirinkti saugesnį ir ne mažiau efektyvų gydymą negu seniai žinomais vaistais. Šiuos naujuosius vaistus netgi nereikėtų vadinti antidepresantais, nes daugumos iš jų yra skiriama specifiniams nerimo, mitybos sutrikimams gydyti.
Pirmoji indikacija skirti antidepresantų yra sunkioji depresija. Pirmiausia pagerėja miegas ir apetitas, ypač vartojant triciklius antidepresantus. Vėliau sumažėja ažitacija, nerimas, gerėja nuotaika, nyksta beviltiškumo jausmas. Vėliausiai sugrįžta jėgos, gebama susitelkti, išnyksta bejėgiškumo jausmas, atsistato lytinis potraukis.
Antidepresantų yra labai daug, tačiau specialistams, dirbantiems pirminės psichiatrijos pagalbos tarnybose, svarbu žinoti pagrindinius antidepresantus ir jų taikymo galimybes. Tricikliai, tetracikliai ir monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriai yra klasikiniai antidepresantai. Jie plačiai vartojami ir šiandien kartu su naujaisiais SSR inhibitoriais ir bupropiono grupės preparatais. Šie naujieji vaistai yra gerokai saugesni, ypač SSR inhibitoriai, negu tricikliai ar MAO inhibitoriai. Iš kitų atipiškų antidepresantų galima paminėti venlafaksiną, trazodoną, nefazodoną. Specifinėms depresijoms (sergant AIDS, vyresnių žmonių apatiškajai depresijai) gydyti vartojami simpatomimetikai (pvz., amfetaminas).
Pastaraisiais metais daugėja publikacijų apie enantiomero escitalopramo (modifikuota citalopramo molekulė) efektyvumą gydant depresiją, panikos sutrikimą, generalizuotą nerimą, socialinę fobiją. Escitalopramas (10-20 mg) efektyvus kaip ir efeksoras XR (75-225 mg), geriau toleruojamas ir stebėta mažiau šalutinių vaisto nutraukimo požymių.
Mirtazapinas yra naujesnės kartos antidepresantas, kuris blokuoja presinapsinius alfa-2 adrenerginius receptorius ir pagerina juose noradrenalino transmisiją ir blokuodamas 5-HT2 ir 5-HT3 receptorius netiesiogiai padidina serotonino transmisiją. Šio poveikio pasekoje atsiranda vaisto antidepresinis ir nerimą mažinantis efektas. Vartojamas klinikinėje praktikoje jis pasižymi tokiu pat veiksmingumu kaip ir kiti šiuo metu esantys rinkoje antidepresantai.
Naujo trečios kartos vaistas agomelatinas (Valdoxan®) yra visiškai naujas pagal savo farmakologinį profilį preparatas. Jo veikimo mechanizmas yra unikalus. Visų pirma jis veikia melatonino 1 ir 2 tipo receptorius kaip agonistas ir blokuoja būtent serotonino 2C tipo receptorius. Jis sukelia labai mažai šalutinių poveikių: nesutrikdo lytinės funkcijos, neturi jokios įtakos kūno svoriui bei yra gerai toleruojamas. Pacientų laikosi geriau gydymo režimo bei greitai gerėja būsena. Vaistas vartojamas prieš miegą.
Bendrieji depresijų gydymo ypatumai
Dažniausia gydymo klaida, dėl kurios nepasiekiamas reikiamas efektas, yra per maža dozė bei per trumpas gydymo laikas. Gydomoji antidepresanto dozė turi būti pasiekiama nepaisant kai kurių šalutinių vaisto reiškinių ir turi būti tęsiama mažiausiai keturias savaites. Tik paskui galima tvirtinti, kad vaistas buvo neefektyvus. Jeigu paciento būklė gerėja nuo gydomosios dozės, jos nedidinti, kol klinikiniai požymiai mažėja.
Gydymo trukmė ir profilaktika
Antidepresantu reikia gydyti ne trumpiau kaip šešis mėnesius arba tiek laiko, kiek truko ilgiausias depresijos epizodas. Tyrimais nustatyta, kad profilaktinis gydymas mažina paūmėjimų skaičių ir jie būna lengvesni. Vieno tyrimo duomenimis, gydyti reikia 5 metus, jei depresija kartojasi nepraėjus 2,5 metų. Kitas svarbus veiksnys, dėl kurio depresiją reikia ilgai gydyti, yra ligos sunkumas, pvz., suicidinės mintys ar sutrikusios psichosocialinės funkcijos. Gydyti reikia baigti laipsniškai, per vieną ar dvi savaites, atsižvelgiant į antidepresanto ir jo pusinės eliminacijos periodą.
Informacija iš gyd. Daubaro puslapio.
Ypač svarbias vietas paryškinau, manau, tai turėtų žinoti kiekvienas, susidūręs su depresija ir bandantis vartoti antidepresantus.
1.1. Sumažinti ir pašalinti depresijos sindromo simptomus.
1.2. Sugrąžinti darbingumą ir psichosocialines funkcijas.
1.3. Išvengti ligos paūmėjimų ir naujų ligų.
2. Gydymas palengvėja, kai pacientas ir šeima mokomi laikytis gydymo nurodymų, suprasti šalutinius vaisto reiškinius ir gydymo efektyvumą.
3. Po 4-6 savaičių gydymo vaistais 50 % pagerėja paciento būklė, o po 10-12 savaičių paprastai sumažėja simptomų iki minimumo ar jie išnyksta. Psichosocialinės funkcijos dažniausiai sunormalėja vėliau.
4. Jei per 5-6 gydymo savaites paciento būklė pagerėja 50 %, tai toliau dar gydoma 5-6 savaites. Jei per 5-6 savaites nepagerėja arba per 12 savaičių pagerėja labai neryškiai, reikia galvoti apie kitą gydymo būdą: kitą vaistą, psichoterapiją, vaistą ir psichoterapiją, elektros traukulinę terapiją (ETT).
5. Ūminės fazės gydymo tikslai:
5.1. Sumažinti ir pašalinti depresijos sindromo simptomus (t.y. pasiekti remisiją).
5.2. Sugrąžinti darbingumą ir psichosocialines funkcijas.
6. Vaistų skiriama sunkiai ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti. Jie pasirenkami atsižvelgiant į šalutines reakcijas, buvusį vaisto efektyvumą, vaisto efektyvumą giminėms, depresijos tipą, kitas esančias somatines ligas ar psichikos sutrikimus (pvz.: depresiją ir paniką; depresiją ir generalizuotą nerimą; depresiją ir psichozę). Lengvos depresijos vaistais negydomos.
7. Psichoterapija tinka tik lengvoms ir vidutinio sunkumo depresijoms gydyti.
8. Vaistai efektyvūs visoms depresijų formoms gydyti. Jais gydoma vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos; psichoziniai, somatiniai, atipiniai (persivalgymas, mieguistumas, kūno masės didėjimas ir kt.) sutrikimai.
9. Antidepresantai yra efektyvūs vaistai. Tačiau nėra nei vieno antidepresanto, kuris išgydytų visus pacientus (padeda 50-60 %). Gydytojas, parinkdamas tam tikrą vaistą, turi atsižvelgti į: trumpalaikius ir ilgalaikius (kai pacientas gydomas vienerius metus) vaisto šalutinius reiškinius; buvusį vaisto efektyvumą; vaisto efektyvumą pirmosios eilės giminėms; kitas esančias somatines ligas; kartu vartojamus kitus vaistus, kurie galėtų pakeisti antidepresantų metabolizmą ar sustiprinti šalutinį veikimą; paciento sutikimą gydytis; depresijos tipą, vaisto vartojimą vieną kartą per parą; neigiamą vaisto įtaką gyvenimo būdui; antidepresanto kainą; gydytojo patirtį gydyti pasirinktu antidepresantu; paciento pasirinkimą.
10. Tęsiamo gydymo fazės tikslas yra išvengti depresijos paūmėjimo (to paties depresijos epizodo). Po ūminės gydymo fazės, kai nebelieka klinikinių požymių, tos pačios dozės vartojamos dar 4-9 mėnesius.
11. Palaikomojo gydymo tikslas yra išvengti naujo depresijos epizodo. Pacientai, turėję 3 depresijos epizodus, gydomi tuo pačiu vaistu ir ta pačia doze kaip ūminė fazė vienerius metus ir ilgiau.
Gydymas vaistais
Efektyvus sunkiosios depresijos gydymas, pvz., tricikliais antidepresantais, taikomas jau 40 metų. Tikimybė, kad pacientas pasveiks per vieną mėnesį, padvigubėjo pradėjus taikyti specifinę psichofarmakoterapiją. Kartais sunkiąją depresiją nelengva gydyti. Kai kurie pacientai po pirmojo antidepresanto vartojimo nepagerėja. Visų antidepresantų klinikinis efektas dažniausiai pasireiškia trečiąją ar ketvirtąją savaitę; be to, iki pastarųjų metų buvo daug šalutinių reiškinių dėl vaistų perdozavimo ar nepageidaujamo veikimo. Tik pastarąjį dešimtmetį nauji sintetiniai antidepresantai - bupropionas (velbutrinas), venlafaksinas (efeksoras) ir selektyvūs serotinino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRi), pvz., fluoksetinas (prozakas), sertralinas (zoloftas), fluvoksaminas (fevarinas), citalopramas (cipramilis), paroksetinas (paksilis) – leido gydytojams pasirinkti saugesnį ir ne mažiau efektyvų gydymą negu seniai žinomais vaistais. Šiuos naujuosius vaistus netgi nereikėtų vadinti antidepresantais, nes daugumos iš jų yra skiriama specifiniams nerimo, mitybos sutrikimams gydyti.
Pirmoji indikacija skirti antidepresantų yra sunkioji depresija. Pirmiausia pagerėja miegas ir apetitas, ypač vartojant triciklius antidepresantus. Vėliau sumažėja ažitacija, nerimas, gerėja nuotaika, nyksta beviltiškumo jausmas. Vėliausiai sugrįžta jėgos, gebama susitelkti, išnyksta bejėgiškumo jausmas, atsistato lytinis potraukis.
Antidepresantų yra labai daug, tačiau specialistams, dirbantiems pirminės psichiatrijos pagalbos tarnybose, svarbu žinoti pagrindinius antidepresantus ir jų taikymo galimybes. Tricikliai, tetracikliai ir monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriai yra klasikiniai antidepresantai. Jie plačiai vartojami ir šiandien kartu su naujaisiais SSR inhibitoriais ir bupropiono grupės preparatais. Šie naujieji vaistai yra gerokai saugesni, ypač SSR inhibitoriai, negu tricikliai ar MAO inhibitoriai. Iš kitų atipiškų antidepresantų galima paminėti venlafaksiną, trazodoną, nefazodoną. Specifinėms depresijoms (sergant AIDS, vyresnių žmonių apatiškajai depresijai) gydyti vartojami simpatomimetikai (pvz., amfetaminas).
Pastaraisiais metais daugėja publikacijų apie enantiomero escitalopramo (modifikuota citalopramo molekulė) efektyvumą gydant depresiją, panikos sutrikimą, generalizuotą nerimą, socialinę fobiją. Escitalopramas (10-20 mg) efektyvus kaip ir efeksoras XR (75-225 mg), geriau toleruojamas ir stebėta mažiau šalutinių vaisto nutraukimo požymių.
Mirtazapinas yra naujesnės kartos antidepresantas, kuris blokuoja presinapsinius alfa-2 adrenerginius receptorius ir pagerina juose noradrenalino transmisiją ir blokuodamas 5-HT2 ir 5-HT3 receptorius netiesiogiai padidina serotonino transmisiją. Šio poveikio pasekoje atsiranda vaisto antidepresinis ir nerimą mažinantis efektas. Vartojamas klinikinėje praktikoje jis pasižymi tokiu pat veiksmingumu kaip ir kiti šiuo metu esantys rinkoje antidepresantai.
Naujo trečios kartos vaistas agomelatinas (Valdoxan®) yra visiškai naujas pagal savo farmakologinį profilį preparatas. Jo veikimo mechanizmas yra unikalus. Visų pirma jis veikia melatonino 1 ir 2 tipo receptorius kaip agonistas ir blokuoja būtent serotonino 2C tipo receptorius. Jis sukelia labai mažai šalutinių poveikių: nesutrikdo lytinės funkcijos, neturi jokios įtakos kūno svoriui bei yra gerai toleruojamas. Pacientų laikosi geriau gydymo režimo bei greitai gerėja būsena. Vaistas vartojamas prieš miegą.
Bendrieji depresijų gydymo ypatumai
Dažniausia gydymo klaida, dėl kurios nepasiekiamas reikiamas efektas, yra per maža dozė bei per trumpas gydymo laikas. Gydomoji antidepresanto dozė turi būti pasiekiama nepaisant kai kurių šalutinių vaisto reiškinių ir turi būti tęsiama mažiausiai keturias savaites. Tik paskui galima tvirtinti, kad vaistas buvo neefektyvus. Jeigu paciento būklė gerėja nuo gydomosios dozės, jos nedidinti, kol klinikiniai požymiai mažėja.
Gydymo trukmė ir profilaktika
Antidepresantu reikia gydyti ne trumpiau kaip šešis mėnesius arba tiek laiko, kiek truko ilgiausias depresijos epizodas. Tyrimais nustatyta, kad profilaktinis gydymas mažina paūmėjimų skaičių ir jie būna lengvesni. Vieno tyrimo duomenimis, gydyti reikia 5 metus, jei depresija kartojasi nepraėjus 2,5 metų. Kitas svarbus veiksnys, dėl kurio depresiją reikia ilgai gydyti, yra ligos sunkumas, pvz., suicidinės mintys ar sutrikusios psichosocialinės funkcijos. Gydyti reikia baigti laipsniškai, per vieną ar dvi savaites, atsižvelgiant į antidepresanto ir jo pusinės eliminacijos periodą.
Informacija iš gyd. Daubaro puslapio.
Ypač svarbias vietas paryškinau, manau, tai turėtų žinoti kiekvienas, susidūręs su depresija ir bandantis vartoti antidepresantus.
