nedepresuok.lt

Deividas rašė:Kartais visai nesvarbu kas protingesnis buvo, kaip kas nugyveno, kokiu keliu nuėjo ir t.t. Kiti žmonės dar labiau svaiginasi ir prievartauja savo sveikatą ir kas iš to, jie nesuserga šitom ligom. Aš gal protingesnis buvau, o gal ir ne, jokio skirtumo. Tiesiog vat kai kuriems duota kitiems neduota. Čia kaip kokia gyvenimo bauda, nežinau net kaip įvardint. Biologinis defektas, gimiai tam kad kentėtum kančią. Gali gyvent sveikiausią gyvenimą ir vistiek sirgsi.

Pavydžiu tau, kad tau taip padeda ir mažos dozės slopina. Aš vienu metu ryjau mirtazapino 30mg, kvetiapino 225mg, paroxetino 50mg, poto bandžiaus risperidoną, abilify. Ir nieko. Vistiek nerimas stiprus, depresija stipri. Risperidonas va vienintelis slopino stipriai iš pradžių, o poto atvirkščiai pradėjo stimuliuot. Dabar irgi gan neblogą kokteilį ryju, bet tikrai nesijaučiu užslopintas, anaiptol - vistiek gan aktyvus ir daug nerimo. Jau daugiau nei metai praėjo kaip gydausi ir "sveikai" gyvenu ir iki remisijos dar toli gražu. Dar kaip durnius tikiuos kad padės vaistai, bet realiai suvokiu kad vėl reikės vaistus keist/kelt dozes. Žodžiu.. kaip jau duota taip duota ir tenka susitaikyt su tuo. Padarei klaidą su raminamaisiais, nu ir dzin, ėjo ir praėjo, žinosi dabar, svarbu kad SSRI tau padeda

Aivaras Brazauskas rašė:na taip tu teisus nuo daug cia ko priklauso, sitos ligos atsiradimas ir ko gero net daug dalyku nezino medicina. As irgi galvoju koks skirtumas koki gyvenima nugyvenai- pabaiga visu tokia pati. Seip padejo daugiausia skaitymas minciu nukreipimo technikos, skaitau vien tik apie psichologija, viso pasaulio tikejimus, galvoju kaip kurti gyvenima kad jis butu kuo malonesnis. Iš tikro i gyvenima niekada neziurejau rimtai, visa gyvenima gyvenau kad gerai pagyventi net atsimenu kai pradejau dometis jogos filosofija, ten daznai uzsimindavo apie visokias vibracijas, tai galvoju va cia tai man tiks kadangi visas vibruoju nuo apstinencijos ir nerimo, tai ten isvarto kad cia kaip dovana net, jausti aplinkini pasauli pastebejau visi prasikaifave eina i joga, o alkoholikai i anoniminius. Is tikro priejau isvada kad koks skirtumas kuo tiketi, svarbu gydo siela, nes kiek skaiciau psichikos sutrikimai zinomi, nuo gilios senoves, tada juos gydydavo visokiais tikejimais, maldom, dabar medikamentiniu gydymu ir psichoterapija. reikia atsirinkti kas labiausiai tinka, nes is daug kur galima pasisempti patirties. vien vaistai, tai ne varke

Ieva Mickutė rašė:Gal kas gali pasidalinti linku ar netyčia turi kokios informacijos susijusios su paroxetine veikimu galvoje? Ką jis blokuoja? Ką sustiprina? Google nieko informatyvaus nerandu.
Man tiesiog beproto smalsu, nes per visą savo gyvenime nejaučiau nieko panašaus kas vyksta dabar. Kai mes išgeriam taurę vyno, mes atsipalaiduojam, nežinau viskas pasidaro lyg gražiau ar ne? Pakyla nuotaika, bedos pasidaro mažytės. Dabar kai vartoju paroxetine 3 mėnesius, kiek išgerčiau, ar taure ar 5, jaučiuosi LABAI KEISTAI. Tai nėra tas jaumas, kaip kažkadaise, aš apgirstu,(aišku alko reik tikrai daugiau nei įprastai) bet pasidarau pikta, nelinksma, ir tikrai neatsipalaiduoju.. galiausiai įsijungia blockuot ir nieko kita ryta nepamenu. Čia man vienai taip? Kitas klausimas, ar nebus taip, kad kai nutrauksiu vaistus, mano galva ir liks dar ilgus metus paveikta paroxetino, ir kai gersiu vyna ar darysiu ką dariau pries paroxetine, (tarkime nors ir sexa, su emocijom) jau niekada tai nesugrįš? Pradėjau galvoti, kad kodėl žmonės atkrenta po metu? nes ar gali būti, kad tie vaistai po metų vartojimo ir metimo, veikia dar metus mūsų smegenis, todėl galime gyventi be vaistų, bet praejus metams, jų reikia ir vėl. Esme ta, kad norėjau nusimesti jį pasveikus ir gyventi kaip gyvenau, bet panašu, kad taip nebebus, nes pažeisti smegenų visi neuronai chemija?