Iškarpos iš rietenų ir kalbėjimų ne į temą

Moderatorius: signs

Parašė Fred
#349299
Mindaugas303 rašė:
Phurriz rašė:Ir nuo galvos vaistai blogai ir nuo gripo paracetamolis blogai ypac kepenim, bet perkam vaistinei. Reiskia vaistininkai ir blogi pagal jus :DD ?

Alkoholis isvis zudikas, o ka jau kalbet apie maista traskucius, riebalus, cukru ir tt.. Visur viskas kenkia. Ir musu vaistai nuo musu psichikos ligu kenkia, bet ir gydo. Be vaistu buciau isprotejas ir uzdarytas kur nors priristas prie lovos. Maziau nagrinekit visokius cheminius vaistu procesus, o susiraskit gera psichiatre. Jei pyksit ant viso Pasaulio sveikata nepageres. Ir save gydydami tik pakenksit. Stomotologas isvis nieko nereiskia man rodos ir profkei galima dantisto kursus baigt. Maziau daktarus vaidinkim - geriau gydykimes.


1. Toks dalykas kaip psichikos liga - neegzistuoja.
2. Deja, bet psichiatriniai vaistai nuo nieko negydo. Rašai "Be vaistu buciau isprotejas ir uzdarytas kur nors priristas prie lovos". Taip, tai reiškia, kad tai kas su tavimi vyksta/vyko yra nuslopinta vaistų, bet tai nereiškia, kad jie gydo tai kas su tavimi vyksta/vyko.
3. Save gydant iš tiesų galima ir pakenkt, bet galima ir nepakent, ir leisti pradėti sau gyti. Kai aš prieš pusantrų metų kreipiausi pagalbos, turėdamas stiprią nemigą, ir prašydamas tiesiog duoti kažką man išsimiegoti, po 5 min. pokalbio gavau visokias idiotiškas diagnozes, ultimatumus, kad gydykis taip arba niekaip kitaip mes tau nepadėsime, ir būdamas labai blogoje padėtyje, aš aišku neturėjau kito pasirinkimo, nes aš labai norėjau miego... Po to kai bandžiau nutraukti man "specialistų" išrašytus vaistus, patyriau sunkią abstinenciją, man buvo pasiūlyta "susiderinti vaistukus stacionare". Ir ačiū Dievui, kad aš to nepadriau, suprasdamas, kad tai tiesiog abstinencija ir aš esu ne savo noru tapęs narkomanu, nes kitaip sėdėčiau ant 5 psichiatrinių vaistų kokteiliuko.. Todėl manau aš sau nepakenkiau, o padėjau. O pykti ant žmonių kurie, tau esant šūdinoje būsenoje, ir esant labai pažeidžiamam, dar labiau pakenkė yra natūralu, tai nereiški pykčio ant viso pasaulio. Manau, kad mes per daug atiduodam specialistams" sprendimo galios, kas mums gerai, kas ne. Ir čia ne tik psichiatrijoje tas yra, čia visur. Kartais reikia daugiau savo galva pagalvoti.
4. Odontologo kursų profkėje tikrai nėra :) Tu čia kažką suspanvai.


Drįsčiau sutikti, ir net sukūriau temą paraleliniame skyrelyje, kad depresija nėra liga. Visos kitos psichinės būklės taip pat nėra ligos, tai adaptaciniai mechanizmai, kurie veikia neteisingai, nes pernelyg greitai pasikeitė aplinka, genotipas nespėjo adaptuotis prie aplinkos. Bet esmė ta, kad jei šitie adaptaciniai mechanizmai mums trukdo gyventi (kaip ir pernelyg dažnas skausmas, kosulys, čiaudulys, vėmimas) ir turi būti kažkaip šalinami arba minimizuojami. Po didelio kiekio perskaitytų evoliucinės medicinos/psichologijos knygų, man kyla klausimas, ar mes iš viso galime šitus sutrikimus "išgydyti", jei tai iš tiesų yra adaptaciniai mechanizmai.
Aš nekalbu apie psichikos pakitimus, atsiradusius dėl nervų sistemos organinių pakitimų.

Duokite man bet kokį standartinių sugebėjimų žmogų, ir padarysiu iš jo stomatologą per savaitę-dvi. Padarysiu amatininką, ne gydytoją.
Parašė Fred
#349300
FTL rašė:
Fred rašė:Taip, akių pasukimas visuomet juos provokuodavo man. Zapsų priepuolio, jei taip jį galima pavadinti, metu, praktiškai kas antras-trečias staigesnis akių suktelėjimas iššaukdavo šį simptomą.
Beje, aš neseniai išgimdžiau idėją, pagal kurią psichiatru/psichoterapeutu/psichologu būtų leidžiama tapti tik tam žmogui, kuris per gyvenimą yra pats patyręs tam tikrą minimumą "psichiatrinių simptomų ar ligų". Jei jis nėra jų patyręs, bet labai nori tapti šios srities specialistu, welcome į kontroliuojamas sąlygas, kur psichotropinių medžiagų pagalba bus sukeltas trumpalaikis kontroliuojamas simptomas. Tarkime, viena savaite tirti panikos priepuoliams ar baimėms, per kuriuos būsimieji specialistai, kurie nėra to patyrę, kontroliuojamose sąlygose vartoja tam tikrus stimuliantus ar, tarkime, THC, kurie dažnai sukelia sveikiems žmonėms paniką. Kita savaitę šizofrenija, tarkime, ir į laboratoriją atnešamas PCP ar panašus preparatas. Nori suprasti, kas yra disociacija, dar kitą savaitę sėdi ant ketamino, kurio forumas taip pabijojo ir ištrynė ...
Aišku, skamba iš fantastikos srities, bet kai pagalvoji, kad gydytojas, kuris tave gydo pats praktiškai nėra patyręs beveik jokių iš tavo minimų simptomų, - ir tie simptomai tai ne danties skausmas (aš stomatologas, tačiau niekada nesu patyręs danties skausmo), kurį gana nesunku įsivaizduoti, nes skausmo jausmas yra visiems žinomas, reikia viso labo šį pojūtį perkelti į dantį, - ir mėgina iš tavo neaiškių apibūdinimų suprasti tai, kas vyksta tavo galvoje ... Aš norėčiau, kad mane gydytų toks gydytojas, kuris būtų pats patyręs bent jau dalį tų simptomų, apie kuriuos aš jam pasakoju.
Priešingu atveju prasideda pasakojimai, kad pacientas išsigalvoja simptomus, kad reikia tiesiog valios pastangų, ir viskas susitvarkys. Pabandytų patys valios pastangomis zapsus ar įsibėgėjančią smagią panikos ataką sustabdyti, pažiūrėčiau kaip kūkuotų ...


Pagal tavo teorijas galima nueiti vienu žingsniu toliau ir dalinti medicinos diplomus sergantiems psichologiniais sutrikimais. Aišku tik su galimybę gydyti patį save, pats galėsi sau vaistus, diagnozes kurtis. Praeis porą metų ir tokia idėja tikrai sutaupys šalies biudžeto dalį, skirta invalidų išlaikymui ir pašalpoms.


"Sergantiems" nereikia, geriau "prasirgusiems" arba remisijos stadijoje, plius pabaigusiems medicinos mokslus. Vien sirgimas padarys tave šališką savo problemai, reikia ir bazinių mokslų pagrindų. Pagal ką skirsi medicininius preparatus, jei, tarkime, neturėsi farmakologijos pagrindų?
Parašė Mindaugas303
#349338
FTL rašė:
Fred rašė:Taip, akių pasukimas visuomet juos provokuodavo man. Zapsų priepuolio, jei taip jį galima pavadinti, metu, praktiškai kas antras-trečias staigesnis akių suktelėjimas iššaukdavo šį simptomą.
Beje, aš neseniai išgimdžiau idėją, pagal kurią psichiatru/psichoterapeutu/psichologu būtų leidžiama tapti tik tam žmogui, kuris per gyvenimą yra pats patyręs tam tikrą minimumą "psichiatrinių simptomų ar ligų". Jei jis nėra jų patyręs, bet labai nori tapti šios srities specialistu, welcome į kontroliuojamas sąlygas, kur psichotropinių medžiagų pagalba bus sukeltas trumpalaikis kontroliuojamas simptomas. Tarkime, viena savaite tirti panikos priepuoliams ar baimėms, per kuriuos būsimieji specialistai, kurie nėra to patyrę, kontroliuojamose sąlygose vartoja tam tikrus stimuliantus ar, tarkime, THC, kurie dažnai sukelia sveikiems žmonėms paniką. Kita savaitę šizofrenija, tarkime, ir į laboratoriją atnešamas PCP ar panašus preparatas. Nori suprasti, kas yra disociacija, dar kitą savaitę sėdi ant ketamino, kurio forumas taip pabijojo ir ištrynė ...
Aišku, skamba iš fantastikos srities, bet kai pagalvoji, kad gydytojas, kuris tave gydo pats praktiškai nėra patyręs beveik jokių iš tavo minimų simptomų, - ir tie simptomai tai ne danties skausmas (aš stomatologas, tačiau niekada nesu patyręs danties skausmo), kurį gana nesunku įsivaizduoti, nes skausmo jausmas yra visiems žinomas, reikia viso labo šį pojūtį perkelti į dantį, - ir mėgina iš tavo neaiškių apibūdinimų suprasti tai, kas vyksta tavo galvoje ... Aš norėčiau, kad mane gydytų toks gydytojas, kuris būtų pats patyręs bent jau dalį tų simptomų, apie kuriuos aš jam pasakoju.
Priešingu atveju prasideda pasakojimai, kad pacientas išsigalvoja simptomus, kad reikia tiesiog valios pastangų, ir viskas susitvarkys. Pabandytų patys valios pastangomis zapsus ar įsibėgėjančią smagią panikos ataką sustabdyti, pažiūrėčiau kaip kūkuotų ...


Pagal tavo teorijas galima nueiti vienu žingsniu toliau ir dalinti medicinos diplomus sergantiems psichologiniais sutrikimais. Aišku tik su galimybę gydyti patį save, pats galėsi sau vaistus, diagnozes kurtis. Praeis porą metų ir tokia idėja tikrai sutaupys šalies biudžeto dalį, skirta invalidų išlaikymui ir pašalpoms.


Šiaip toks dalykas kaip receptas vaistams iš "specialisto" yra labai naujas dalykas, berods nuo 1950-1960-ųjų, po kelių skandalų su tam tikrais medikamentams. Anksčiau, taip, kiekvienas galėjo išsirašyti sau vaistų, todėl ir diagnozes galėjo sau kurtis, nes tos diagnozės psichiatrijoje ar pačio ar "specialisto" sukurtos, vistiek didžiąja dalimi yra absurdas. Manau labai didelė problema yra, kad vieni vaistai ir medžiagos yra uždraustos, kiti gaunami tik iš "specialisto". Demokratizavus šitą sistemą būtų tik geriau, ne blogiau.