nedepresuok.lt

- 2014 05 19, 12:47 #317243 Nu na-chui, vakar ir vėl ištiko hipochondrijos priepuolis. Šiandien kaip ir viskas gerai, nieko blogo nenutiko, bet norisi verkti. Norisi, bet neišeina. Tokia nevykėlė jaučiuos, neverta nieko, nei sau kažką nusipirkti, nei kažkaip save pamalonint, nesvarbu, kas tai bebūtų.

- 2014 05 20, 08:53 #317261 Dabar sugalvojau - vieni daro, pyyp!, nors ir sunku, nes visada šiaip jau sunku. Kiti nedaro, nes sunku.

Gal reikia pyyp! pradėt gyvent kaip tam filme, kur gyvenimui sako taip? Lochiškas filmas, bet vis tiek gal? Na, tiesiog sakyt taip tiems dalykams, kuriems imi ieškot pasiteisinimų. Aišku, jei ten kokia visai nesąmonė, tai žinoma, kad nereikia.

Nieko nedarau. Guliu su pižama. Ir taip dienom. Šiandienos tikslus išsikėliau pyyp!. Aš nesuprantu, kodėl taip save skriaudžiu ir nesuteikiu sau galimybių - nu nesimokau, nesidomiu niekuo. Nors ėmus kažką veikt savaime dažnai ta nuotaika kiek pasitaiso.

Jau turiu planą pyyp! metimui rūkyt. Tiesiog negalėsiu rūkyt mėnesį laiko, na ir po to mėnesio nepradėsiu vėl. Ir noriu daug ką jau būt perskaičius, tai kol sesija - ruošiuosi egzams, nuo šiandien. O po sesijos jau ir metimai rūkyt, ir kiti reikalai. Žodžiu, man taip liūdna, viskas beviltiška atrodo. Aš sau beviltiška. Teisiog nebegaliu pakeist to vidinio įsitikinimo pyyp!. Kažkodėl viduj galvoju, kad visi labai normalūs, ir taip nesielgia kaip aš, nedaro tokių nesąmonių, nors patyliukais irgi nesąmones daro, tikrai taip. O aš įsitikinus, kaip durnė kokia, kad visgi nedaro, kad čia tik aš, tokia asociali ir nesveika.

- 2014 05 20, 08:59 #317262 Man tikrai atrodo, pyyp!, kad man daugiau nieko nereiktų, tik švariai pasiklojus patalynę su šuniuku gulėti, susitvarkius kambarį idealiai (aš tik tą ir darau - tvarkaus), dar su draugu būt. Ir viskas, ir pramiegot visą gyvenimą. O koks skirtumas - kaip, svarbu, pyyp!, kad būtų gera ir saugu.

- 2014 05 20, 21:15 #317297 Šiaip geriau su kate miegot, pati nusiprausia. O šunį reikia prausti, tad gaištamas laikas skirtas gulėjimui ir nieko neveikimui :]

- 2014 05 20, 21:24 #317299 Slibinėli, kad visi nesąmones daro tai jau tikrai taip - tik nesąmonės ir jų mąstai skiriasi. Aš nelinkus forume atvirauti apie savo nesąmones, bet per gyvenimą jų buvo sočiai. Dabar jau mažiau - bet visko pasitaiko, tik jau nesu linkus savęs už tai nulinčiuot...

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2014 05 20, 21:29 #317300 Mm, nesąmones tikrai darome visi, o kas sako kad jų nedaro tai tas dažniausiai jų daro daugiau už statistinį pilietį

Šiaip, nežinau, keiktis negražu, bet neina šikt, kaip mane erzina pora žmonių kurie mano gyvenime nesąmones daro ir trukdo džiaugtis savo laime.

- 2014 05 20, 21:38 #317303 O jum nebūna taip, kad kartais ima vakarais ir užplūsta staiga visi prisiminimai, kur kas nors jums buvo gėdingo nutikę ar ką nors kvailo buvot padarę? Man būna. Kartais pradeda eit tokiom bangom blogi prisiminimai, ir tada tokia gėda apima, kad nors skradžiai žemę lįsk. O tiems nutikimams gali būti nors ir 10 m., vis tiek labai gėda.

[Astro-Meška]

- 2014 05 20, 21:49 #317304 Mane tai būna ble užpisa, kad žmonės skaityt nemoka kur rašo.

I am a silent warrior...
Forumo taisyklės[//>>>čia<<<\\]
meska@nedepresuok.lt

- 2014 05 20, 21:55 #317305 O man tai tenka rašyt į purvynėlį, nes Slibinėlis čia įsitaisė. Ir dar keiktis reikėtų, bet nenoriu įprast. O purvynėlis tapo jaukia plepalų ir filosofavimo sofkute.

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2014 05 20, 22:05 #317306 P.S. Visko su tais prisiminimais būna, bet kuo toliau tuo mažiau graužiu save dėl savo senų nesąmonių. Iš esmės juk bėdų prisidariau daugiausia sau.

Dalis mano nesąmonių buvo susiję su liga. O kitų manau prisidirbau dėl to, kad paauglė buvau per daug gera mergaitė. Bijojau ne pasakyti, save apginti, pyktį išreikšti... Tai paskui tas paaugliškas maištas ir savęs ieškojimas ne visai laiku išlindo - jau būnant suaugus.

Bet būkim realistai - ar nors vienas čia esantis žmogų dėl 5 litų nugalabinot, kažkieno viso gyvenimo santaupas išleidot, savo vaiką į vaiknamį atidavėt?

Tokios jau būtų didelės rimtos skriaudos kitiems žmonėms, o depresuojantys deja dažniausiai linkę kenkti patys sau...

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2014 05 20, 22:26 #317307 Bet čia taip jauku, kaip namie. Kuroshitsuji, atsižvelgsiu į prašymą čia neberašyt. Suprantu, kad nelabai tam tinkama vieta, gal išskirtinis dėmesio reikalavimas ir maištavimas buvo čia rašyt. Bet taip traukia prie purvų. Vis tą nerimą ir nesaugumą jaučiu, vos tik kas, ir jau dedu į kojas - jei kokį vakarą labiau užsiparanojinu, užsihipochondrinu, arba asmeniškai priimu visai neutralius dalykus. Jau tokia baikšti aš, gražus žodis - baikšti. Neurotikė.

Būsena, mėgstu save linčiuot. Bet tikrai, būna, tokias nesąmones darau. Atidėliojimo, nerimo vedina. Taip ir gyvenimas praeis... O kokiom nesąmonėm užsiimdavom su anuometiniu draugu (visai nieko bendro su seksu, na gal, šiek tiek - kaip kam, bet nieko kenksmingo - nei mums nei kitiems) - na ir ką, jei ir jis, ir aš, reiškia, jau sąmonė. Bet tada visai susipainiojau, sutrikau baisiai, pasibaisėjau - taip negalima, mes abu nesveiki, bla bla. Bet jei kas sužinotų, pagalvotų, kad visiški ligoniai. Kodėl apie tai galvoju ir kodėl mane tai taip jaudina? Visiems įtikti nenoriu, nesuprantu, kodėl tuomet vis tiek rūpi. Suprantu, gal mus tai tiesiog ramino, na ir kas čia baisaus? Gal kitoms pažastis vyrai nori skusti, na ir ką. Gal tiesiog labai noriu būt normali, kaip visi. Čia iš baimės.

malonai, gali pabandyti atsekti, kada į galvą ima lįsti tokie prisiminimai - kokiom aplinkybėm, ar esant blogai nuotaikai, o gal pavargus, ar susipykus, ar patyrus kažką panašaus ar, tikėtina, susirūpinus, kad tuoj kažkas panašaus pasikartos?

Kažkokios rūpesčių ir nerimavimų matricos. Nerimas - amžinas mano palydovas. Dažnai net nejaučiu, kad prie kompo sėdžiu kirkšnis sutraukus, lūpos nukramtytos. Ką čia - čia gėlytės. Bet kas galvoj dedas. Kokios mintys sukas. Nuo tokio bereikalingo nerimavimo tuoj susiraukšlėsiu. Irgi bijau. Dažniausiai projektuojuos į ateitį - tarkim, kad ir šiandien, šiandien buvo egzas, reikėjo šiaip sakinius kurti pavartojus tam tikrą konstrukciją, na ir ką, tai parašiau, kad "geriu vyną kad pasijusčiau geriau". Tiesiog žinojau, kad tikrai be klaidų parašysiu, tai nerizikavau kažką kurdama. Tai dabar galvoju, kaip čia jis sureaguos. Nu jam tas pats, o kodėl aš vis tiek galvoju apie tai?

- 2014 05 20, 22:51 #317308 Bet aš tikrai nesuvokiu, kodėl mėgstu taip kvailiot. Kvailiot - čia per švelniai pasakyta. Infantiliškai kažkaip. Iš neturėjimo ką veikti? Nerimo? Dėmesio reikalavimo? Bet lyg ir juokinga būna, net pilvus skauda, nuo tų nesąmonių. (Gal iš manęs juokinga, ne iš nesąmonės? Gal kažkur giliai tą pajuntu?) Pabandysiu kitąkart pasikalbėti su psichologe apie tai. Pavyzdžiui, kartą deginausi absoliučiai nuoga, ant asfalto, apsikabinus savo ūgio šunį priešais gatvę. Atvažiavo draugo tėvas, pakomentavo kažką. O vaikai aplinkui gal su paspirtukais važinėja sau. Na ir panašius tokius visokius dalykus krėsti mėgstu. Lovos reikaluose nebent pateisinamos nesąmonės, o gyventi reikia rimtai, nes gyvenimas rimtas labai. Nemanau, kad čia kažkoks adrenalinas sukyla, šokinėčiau kitaip su guma nuo bokštų, čia kažkas kito. Tikrai galvoju, kad esu infantili. Nors ir suvokiu net prieš tai darydama, kad vėliau man tikrai bus gėda, kad susigadinsiu santykius su žmonėm, reputaciją, pasitikėjimą, ir t.t. ir pan. Vis tiek darau. Neurozė. Viskam tinka šis žodis.

Dabar net galvoju, kad po tokių išpažinčių mane kas atseks forume, kas šiaip paskaito - o, čia ta proto invalidė, sakys Kodėl to turėčiau bijot - ką kažkas mano? Bijau, kad žmonės išsityčios, kad jaus ir rodys man panieką. Nenoriu visiems patikti, visų būt mylima ir geidžiama (nors tai netrukdo skaudžiai reaguoti į atstūmimą), tik kai kurių noriu būt mylima, mažai ten tų žmonių, o iš visų kitų tik nenoriu negatyvo. Kažkokia nesąmonė, matrica.

- 2014 05 20, 23:02 #317309 Ai, čia gi elementarus savigarbos neturėjimus. Tik durnų principų pilna esu, ir kaprizų. Vinetu kažin ar labai norėtų tokios mylimosios kaip aš.

- 2014 05 20, 23:12 #317310 žinau, kad nelabai ką nori iš manęs girdėt, bet na negaliu neparašyt, kad man tie kvailiojimai tokie mieli atrodo dabar skaitant. mes su geriausia drauge tualete vaiduokliukus žaidėm (12 klasė) ir tualetinį popierių sušlapinusios ant lubų mėtėm (mokykloj manė, kad čia kokios nors nesubrendusios devintokės išsidirbinėja). jau infantiliau negali būt. ir mes iki šiol panašius dalykus darom, visiškas nesąmones.
man atrodo, kad toks durniavimas, juokimasis iki pilvo skausmo padeda nuimt įtampą, nerimą.
ir dar didelis klausimas, ar toks jau labai rimtas tas gyvenimas!

- 2014 05 20, 23:15 #317311 Širše, viskas ok. Kažkaip visai nuslūgo tie visi neigiami jausmai tau, viską išsakius. Ir rašydama kaip tik ir pagalvojau apie tave, kad irgi tą mėgsti.