nedepresuok.lt

o kodėl tau taip gaunasi, bandei aiškintis? Ta prasme dėl ko gali nuo pat ryto kilti nerimas, panika? Gal turi sunkumų kasdienybėje - mokslai, draugai, draugės, pareigos... Tai išsiaiškinus ir pradėjus kovoti su tuo, tikėtina, kad nerimas sumažėtų, o gal ir išnyktų.

Bandau kovot, va jau puse metu nuo lexotanilio priklausomas esu...+coaxil jau 3 men geriu...tai tas coaxil man nepadeda..tik lexotanilis mane ant koju dar pastato...greit coaxil baigsis, reikes gal kitu AD prashyt...O sergu jau metus..

Kovojimas vaistas nėra išeitis. Ta prasme jie gydo pasėkmes, o ne priežastis. O priežastys psichologinės.
Jei manai, kad vaistai tau netinka, nelauk kol jie pasibaigs, eik ir reikalauk kitų. Laikykis =)

Priezastis buvo alkoholis ..Bet as jau nebegeriu beveik metus ne laso..Tai kad niekas nesikeicia ..

Kodėl sakai, kad nieks nepasikeitė? Pasikeitė - tu atradai savyje jėgų ir NEBEGERI. nenuvertink savo pasiektų rezultatų. Kai kuriem dalykam reikia daug laiko, kad jie pakistų, kai kurie lengvai pasikeičia.Tik turėk kantrybės... =)

Nu juokingai pasakei ..Nu zn studentishkas budas tox..gerti gerti gerti ..Na nebegli, ir negeri...nu as jau galvojau su kita bonka as ligoninej atsidursiu, nei jegu begert buvo ir tt..o po to kai prasidejo visokie neaishkus reishkiniai detis kune tai oj oj..net gert nesinori...nes pastoviai negerai jautiesi..o kartais ish vis koshmaras...
mest gert, tai ne tas pats kas rukyt...man tikrai nebuwo priklausomybe alkoholiui ) ..tik toks mano gyvenimo budas buwo ..

hmm... nieko juokingo savo pasakyme nematau.

Ne nu ta prasme, cia man toks jausma susidare, kad i mane kaip i alkoholika koki paziurejai ) ..man tai juokinga pasirode, ir gert mest pastangu nereikia..va taip ...

Panele, tikiuosi nesupykote?

Taip, aš gal neteisingai supratau, kad gėrimo problemos buvo psichologinės. Nes ir pati gėriau.Ir man buvo išsilaisvinimas, kai savo pastangomis to nebedariau.

nerimo pirezastys yra atskira tema. keista, kad jos dar nera cia.
mano nerimo priezastys socialines: as bijau zmoniu, bijau iseiti, susitikti kazka kas mane mazai pazista, nusisneketi, uzkliuti uz saligatvio bortelio, bijau netekti visu pinigu ir likti be pajamu, bijau, kad is manes del ligos atims vaika (nors niekas tuo negrasino), bijau svetimu zmoniu, bijau zmoniu susiburimo vietu (ten mane istinka elementarus panikos priepuolis ir turiu gelbetis grynu oru ir clonazepamu), bijau visko, kas nauja ie nepaistama.


o vakarais bijau numirti. tiesiog bijau numirti. tai visiskai neracionalu, tai suprantu, bet labai bijau. ir darosi silpna, pykina, vemiu, velgi turiu gerti clonazepama, kad mirties baime nueitu salin.

ir viskas. o ko gi daugiau mes galime bijoti?