Labai gerai issikrauni. Dar joga lankau, patinka irgi 
Moderatorius: signs
- 2010 01 26, 15:01
#176396
Dangiska, aham, kilnoju... Cia stanga as tokia kilnoju Labai gerai issikrauni. Dar joga lankau, patinka irgi
Labai gerai issikrauni. Dar joga lankau, patinka irgi
- 2010 04 14, 21:14
#187406
aš jau gal kokie 4-6 metai,kaip ant kašio pasinešus.....blemba kažkada valandų valandomis gainiodavaus kamuolį po aikštele....žiauriai nusikaldavau,jegų nebudavo jokiom mintim,tik grižti namo ir iškart i lovą griuni....o dabar....kažkaip retokai pametau,nors aistra dar likus....bet jei ir nueinu,tai tyčia norisi pavargt,susižeist ie pan....žodžiu išliet visas neigiamas emocijas(kažkaip,krepšinis jau mazoxizmo priemone tapo 
) ant kamuolio....geriau negu ant kažko pastoviai rekaut,ar pykt ant saves ir pjaustyt savo kūną....kartais tiesiog varaisi,jei esi vienas,dar išsižliumbi.....visai geras dalykas tas sportas.....
o kartais buna einu,ir pradedu begt iš visų jegų,nežinau,net kodel....tiesiog pavargt norisi....
o šiaip,tai sportas realiai padeda,kažkaip girdejau,kad sportuojant džiaugsmo hormonas dar gaminasi....tai vat....visad po sporto nuotaika savotiškai pakyla
) ant kamuolio....geriau negu ant kažko pastoviai rekaut,ar pykt ant saves ir pjaustyt savo kūną....kartais tiesiog varaisi,jei esi vienas,dar išsižliumbi.....visai geras dalykas tas sportas.....
o kartais buna einu,ir pradedu begt iš visų jegų,nežinau,net kodel....tiesiog pavargt norisi....
o šiaip,tai sportas realiai padeda,kažkaip girdejau,kad sportuojant džiaugsmo hormonas dar gaminasi....tai vat....visad po sporto nuotaika savotiškai pakyla
Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.
- 2010 04 14, 21:38
#187410
taip ir yra....tad,sportuokim 
Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.
- 2010 04 25, 23:41
#188480
Sudėtinga man su tuo sportu... Šiaip paskutiniu metu dažnai jaučiu beprasidedančios panikos simptomus (per pastaruosius mėnesius buvo užėjusios kelios panikos atakos) ir dažnai jaučiu kažkokį nenusakomą siaubą...
Taigi, paskaičiusi, kad sportas padeda įveikti paniką, nusprendžiau su drauge bėgioti. Šiaip visada jausdavausi po bėgimo gerai, bet šiandien bėgimo metu užėjo panikos ataka.... ji nebuvo stipri, tačiau jaučiausi išties blogai... iš paskutinių jėgų užlipau į devintą aukštą, o jausmas buvo toks, tarsi iš krūtinės širdis išlėks. Bet supratau, kad per panikos ataką geriau jau lipti laiptais, negu gulėti lovoj už galvos susiėmus. Simptomai iš ties buvo mažesni...
Aš esu įsikalusi į galvą, kad man širdies liga, šiaip dažnai būna takichardija, nes aš dėl to nervinuosi, o nervinimasis tik dar labiau didina takichardiją. Mane dėl širdies į ligoninę buvo paguldę. aišku, nieko nerado išskyrus takichardiją.
taigi, nežinau, ką man toliau daryti. Aš noriu bėgioti ir noriu įveikti save, kaip manote, ar nepaisant šios dienos įvykio aš turėčiau toliau užsiimti sportu, ar viską mesti? aš bijau, kad panika vėl neužeitų sportuojant, tačiau sportuoti aš noriu.
Nes man tai-savęs įveikimas.
Taigi, paskaičiusi, kad sportas padeda įveikti paniką, nusprendžiau su drauge bėgioti. Šiaip visada jausdavausi po bėgimo gerai, bet šiandien bėgimo metu užėjo panikos ataka.... ji nebuvo stipri, tačiau jaučiausi išties blogai... iš paskutinių jėgų užlipau į devintą aukštą, o jausmas buvo toks, tarsi iš krūtinės širdis išlėks. Bet supratau, kad per panikos ataką geriau jau lipti laiptais, negu gulėti lovoj už galvos susiėmus. Simptomai iš ties buvo mažesni...
Aš esu įsikalusi į galvą, kad man širdies liga, šiaip dažnai būna takichardija, nes aš dėl to nervinuosi, o nervinimasis tik dar labiau didina takichardiją. Mane dėl širdies į ligoninę buvo paguldę. aišku, nieko nerado išskyrus takichardiją.
taigi, nežinau, ką man toliau daryti. Aš noriu bėgioti ir noriu įveikti save, kaip manote, ar nepaisant šios dienos įvykio aš turėčiau toliau užsiimti sportu, ar viską mesti? aš bijau, kad panika vėl neužeitų sportuojant, tačiau sportuoti aš noriu.
Nes man tai-savęs įveikimas.
- 2010 04 27, 21:06
#188694
Vincent rašė:the ending rašė:aš jau gal kokie 4-6 metai,kaip ant kašio pasinešus.....blemba kažkada valandų valandomis gainiodavaus kamuolį po aikštele....žiauriai nusikaldavau,jegų nebudavo jokiom mintim,tik grižti namo ir iškart i lovą griuni....o dabar....kažkaip retokai pametau,nors aistra dar likus....bet jei ir nueinu,tai tyčia norisi pavargt,susižeist ie pan....žodžiu išliet visas neigiamas emocijas(kažkaip,krepšinis jau mazoxizmo priemone tapo
o kartais buna einu,ir pradedu begt iš visų jegų,nežinau,net kodel....tiesiog pavargt norisi....
o šiaip,tai sportas realiai padeda,kažkaip girdejau,kad sportuojant džiaugsmo hormonas dar gaminasi....tai vat....visad po sporto nuotaika savotiškai pakyla
Tiesa, teko ir man skaityti , kad sportuojant gaminasi laimes hormonas ar kazkas panasaus
- 2010 07 26, 11:08
#197130
žaidžiu dažniausiai gatves krepsini,su 'draugais'(bet dabar seniai aikstelej buvau),bet prieš 2-3 metus buvau užsirasius i komanda,kad profesionaliai lankyt..bet...savaote palankiau,man (kaip kvailai beskambetų) buvo baisu su tom merginom...na,esme jos draugiskos,bande bendraut..bet as velniskai bijau nauju žmoniu...del savo sumautos baimes pasisalinau...veliau labai gailejausi...taip ir neteko normaliai palankyt ar dalyvaut varžybose...
bet kartais nueinu i stadiona ir pametau...kartais geriau pavarau už vaikinus,tai kartais geriau pasijaučiu..toks pasitikejimas savim
bet kartais nueinu i stadiona ir pametau...kartais geriau pavarau už vaikinus,tai kartais geriau pasijaučiu..toks pasitikejimas savim
Mano sapnų nieks neperskaitys-
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.
Jie per daug giliai,
Už suplyšusių tapetų.