nedepresuok.lt

KunigaikštisMyškinas rašė:... fignia tavo ta stomotologija, bet koks durnelis galėtų gręžti dantį...

O čia tai ne tik negražus varymas, bet ir netiesa. Fredas kietas, kad gali sau vaistus išsirašyti, kad žino daug/kažkiek apie psichofarmakologiją, kad ir dėl to kad narkotikų ragavęs. Man tai asmeniškai psichiatrai į vėplas panašesni, nei stomatologai, kokias nori diagnozes nustato, kokius nori vaistus paskiria... Ta tema galima paskaityti apie tokį Gert Postel.
O man irgi buvo panaši idėja kilusi, kad psichiatrai jei patys paragautų savo vaistų, tai būtų daug protingesni ir kompetentingesni. Aišku, to niekada nebus, ir tik retas drąsuolis tai darys.

Onkologams suleiskime chemoterapijos, tuomet jis bus kompetentingesnis? Kaip kompetencija gali būti tiesiogiai susijusi su išgyvenamais fiziniais simptomais, kančia ir skausmu? Kaip suprantu iš psichiatro reikalaujama galbūt tiesiog daugiau supratimo, atjautos ir nenuvertinimo jūsų simptomais vyrukai? Galbūt toks mąstymas, kad jei išgyvens tą patį ką ir aš išgyvenu, manęs nenuvertins, nepasmerks, labiau supras. Taip tai gali būti, bet yra specialistų, kurie yra pakankamai žingeidūs ir atviri ir smalsūs ir nevengiantys iššūkių ir norintys padėti, suprasti be išgyvenamų tokių pat patirčių. Pyktis, kad nesuprasdami jūsų, tai kad ir jums gydytojai taip būtų ir padarykime kad jiems taip būtų yra pakankamai kerštinga. Tad nerealu yra paversti gydytojus bandomaisiais triušiais. Pyktis, kad jus žaloja medikamentais. Sukurkite vyrukai medikamentus kurie nežalos. Jei taip žaloja, ieškokite būdų be vaistų gyventi. Bet nežalokite kitų, kad jums tenka dėl kažko kentėti. Vėžiu sergantis žmogus, nesakys, sirkit jūs visi po velniais, nes aš vienas nenoriu jausti tuos baisius simptomus. Ieškokite tokio specialisto kuris bus smalsus ir žingeidus, kuris domėsis naujais simptomais, kurių nežino Lietuvoje, bet sužinos, nes jūs juos turite, nes jie irgi mokosi iš pacientų, palikite tuos specialistu kurių manymu nekompetetingi. Palikite galų gale Lietuvą ir važiuokite ten konsultuotis kur jau tai žinoma, tirta.

KunigaikštisMyškinas rašė:Ko tu ant tų psichiatrų varai, jei tau dabartinis netinka keisk į kitą, kaip supratau Vilniuj esi tokią galimybę turi. Aš sutikus puikių psi- ir tau sakiau, kažkur kad galiu pasidalint pavardėm, ar paklausei? NE, nes tu gydais pats savo kažkokiom siaurom žiniom ir varai ant žmonių, kurie mokosi dešimtis metų, fignia tavo ta stomotologija, bet koks durnelis galėtų gręžti dantį... Aš manau, kad priverst visus psi- patirt kažkokias psi- būsenas yra nonsensas... Kad ir techniniuose dalykuose, nebūtinai tai žmogus turi būt patyręs, kad suprastų veikimą. kalbi kaip kliedėdamas...

Mokosi dešimtis metų? Na taip mokosi mediciną, o paskui pereina į psichiatriją, kur supranta kas prie ko ir kur kabinasi, ir įsivaizduoja, kad vidinis žmogaus pasaulis jiems labai pažįstamas ir galima, bet kokius neurotoksiškus preparatus tam žmogui duoti, belekaip nutraukti, keisti kitais, tarsi CNS būtų guminė Ir retas kuris bent kažkiek gilinasi išvis dėl ko tie simptomai yra. Na man pasisekė aš tokią gydytoją suradau. Bet mano nuomone psichiatras be psichoterapinio išsilavinimo išvis neturėtų gydyti žmonių.

Emocija rašė:Onkologams suleiskime chemoterapijos, tuomet jis bus kompetentingesnis? Kaip kompetencija gali būti tiesiogiai susijusi su išgyvenamais fiziniais simptomais, kančia ir skausmu? Kaip suprantu iš psichiatro reikalaujama galbūt tiesiog daugiau supratimo, atjautos ir nenuvertinimo jūsų simptomais vyrukai? Galbūt toks mąstymas, kad jei išgyvens tą patį ką ir aš išgyvenu, manęs nenuvertins, nepasmerks, labiau supras. Taip tai gali būti, bet yra specialistų, kurie yra pakankamai žingeidūs ir atviri ir smalsūs ir nevengiantys iššūkių ir norintys padėti, suprasti be išgyvenamų tokių pat patirčių. Pyktis, kad nesuprasdami jūsų, tai kad ir jums gydytojai taip būtų ir padarykime kad jiems taip būtų yra pakankamai kerštinga. Tad nerealu yra paversti gydytojus bandomaisiais triušiais. Pyktis, kad jus žaloja medikamentais. Sukurkite vyrukai medikamentus kurie nežalos. Jei taip žaloja, ieškokite būdų be vaistų gyventi. Bet nežalokite kitų, kad jums tenka dėl kažko kentėti. Vėžiu sergantis žmogus, nesakys, sirkit jūs visi po velniais, nes aš vienas nenoriu jausti tuos baisius simptomus. Ieškokite tokio specialisto kuris bus smalsus ir žingeidus, kuris domėsis naujais simptomais, kurių nežino Lietuvoje, bet sužinos, nes jūs juos turite, nes jie irgi mokosi iš pacientų, palikite tuos specialistu kurių manymu nekompetetingi. Palikite galų gale Lietuvą ir važiuokite ten konsultuotis kur jau tai žinoma, tirta.

Visų pirma tai nereiktų lyginti onkologijos (kur aiškūs ištirtini ir empiriški simptomai ir pakitimai kūne) ir psichiatrijos (kur stebimas elgesys, nėra jokių empiriškų tyrimų ir viskas remiasi tik labai silpnomis teorijomis). Dėl medikamentų... Tiesa sakant jų yra kurie nežaloja, tik deja, kažkodėl labiau priimtini tie kurie žaloja, o kurie auga pievose yra uždrausti (Lietuvoje konkrečiai tokių vaistų yra prie karvių šūdų, pievose, aš jų neįvardinsiu, nes po praeito karto tema buvo ištrinta... Kituose kraštuose tokių vaistų yra daugiau, o ir chemiškai sukurtų yra labai nemažai)

Idėja, kad psichiatrais ir gydančiais žmones gali būti tik patys patyrę ir išgyvenę krizes, nėra nauja. Tiesa sąkant tie kurie išgyveno sunkias būsenas, arba tokias būsenas sukūrė kažkokiomis psichoaktyviomis medžiagomis yra geriausi specialistai. Ir tai dėl to, kad šie žmonės nebijo to kas vyksta su pacientu ir supranta, kad visi simptomai, išgyvenimai ir patirtys yra iš esmės tikri, nekyla dėl kažkokių cheminių disbalansų, bet dėl traumų, ir slopinant vidinį žmogaus gyvenimą "vaistais" sukuriama daugiau problemų nei kažkas išsprendžiama.

Ir nuo galvos vaistai blogai ir nuo gripo paracetamolis blogai ypac kepenim, bet perkam vaistinei. Reiskia vaistininkai ir blogi pagal jus ?

Alkoholis isvis zudikas, o ka jau kalbet apie maista traskucius, riebalus, cukru ir tt.. Visur viskas kenkia. Ir musu vaistai nuo musu psichikos ligu kenkia, bet ir gydo. Be vaistu buciau isprotejas ir uzdarytas kur nors priristas prie lovos. Maziau nagrinekit visokius cheminius vaistu procesus, o susiraskit gera psichiatre. Jei pyksit ant viso Pasaulio sveikata nepageres. Ir save gydydami tik pakenksit. Stomotologas isvis nieko nereiskia man rodos ir profkei galima dantisto kursus baigt. Maziau daktarus vaidinkim - geriau gydykimes.

Phurriz rašė:Ir nuo galvos vaistai blogai ir nuo gripo paracetamolis blogai ypac kepenim, bet perkam vaistinei. Reiskia vaistininkai ir blogi pagal jus ?

Alkoholis isvis zudikas, o ka jau kalbet apie maista traskucius, riebalus, cukru ir tt.. Visur viskas kenkia. Ir musu vaistai nuo musu psichikos ligu kenkia, bet ir gydo. Be vaistu buciau isprotejas ir uzdarytas kur nors priristas prie lovos. Maziau nagrinekit visokius cheminius vaistu procesus, o susiraskit gera psichiatre. Jei pyksit ant viso Pasaulio sveikata nepageres. Ir save gydydami tik pakenksit. Stomotologas isvis nieko nereiskia man rodos ir profkei galima dantisto kursus baigt. Maziau daktarus vaidinkim - geriau gydykimes.

1. Toks dalykas kaip psichikos liga - neegzistuoja.
2. Deja, bet psichiatriniai vaistai nuo nieko negydo. Rašai "Be vaistu buciau isprotejas ir uzdarytas kur nors priristas prie lovos". Taip, tai reiškia, kad tai kas su tavimi vyksta/vyko yra nuslopinta vaistų, bet tai nereiškia, kad jie gydo tai kas su tavimi vyksta/vyko.
3. Save gydant iš tiesų galima ir pakenkt, bet galima ir nepakent, ir leisti pradėti sau gyti. Kai aš prieš pusantrų metų kreipiausi pagalbos, turėdamas stiprią nemigą, ir prašydamas tiesiog duoti kažką man išsimiegoti, po 5 min. pokalbio gavau visokias idiotiškas diagnozes, ultimatumus, kad gydykis taip arba niekaip kitaip mes tau nepadėsime, ir būdamas labai blogoje padėtyje, aš aišku neturėjau kito pasirinkimo, nes aš labai norėjau miego... Po to kai bandžiau nutraukti man "specialistų" išrašytus vaistus, patyriau sunkią abstinenciją, man buvo pasiūlyta "susiderinti vaistukus stacionare". Ir ačiū Dievui, kad aš to nepadriau, suprasdamas, kad tai tiesiog abstinencija ir aš esu ne savo noru tapęs narkomanu, nes kitaip sėdėčiau ant 5 psichiatrinių vaistų kokteiliuko.. Todėl manau aš sau nepakenkiau, o padėjau. O pykti ant žmonių kurie, tau esant šūdinoje būsenoje, ir esant labai pažeidžiamam, dar labiau pakenkė yra natūralu, tai nereiški pykčio ant viso pasaulio. Manau, kad mes per daug atiduodam specialistams" sprendimo galios, kas mums gerai, kas ne. Ir čia ne tik psichiatrijoje tas yra, čia visur. Kartais reikia daugiau savo galva pagalvoti.
4. Odontologo kursų profkėje tikrai nėra Tu čia kažką suspanvai.

Mindaugas303 rašė:

Phurriz rašė:Ir nuo galvos vaistai blogai ir nuo gripo paracetamolis blogai ypac kepenim, bet perkam vaistinei. Reiskia vaistininkai ir blogi pagal jus ?

Alkoholis isvis zudikas, o ka jau kalbet apie maista traskucius, riebalus, cukru ir tt.. Visur viskas kenkia. Ir musu vaistai nuo musu psichikos ligu kenkia, bet ir gydo. Be vaistu buciau isprotejas ir uzdarytas kur nors priristas prie lovos. Maziau nagrinekit visokius cheminius vaistu procesus, o susiraskit gera psichiatre. Jei pyksit ant viso Pasaulio sveikata nepageres. Ir save gydydami tik pakenksit. Stomotologas isvis nieko nereiskia man rodos ir profkei galima dantisto kursus baigt. Maziau daktarus vaidinkim - geriau gydykimes.

1. Toks dalykas kaip psichikos liga - neegzistuoja.
2. Deja, bet psichiatriniai vaistai nuo nieko negydo. Rašai "Be vaistu buciau isprotejas ir uzdarytas kur nors priristas prie lovos". Taip, tai reiškia, kad tai kas su tavimi vyksta/vyko yra nuslopinta vaistų, bet tai nereiškia, kad jie gydo tai kas su tavimi vyksta/vyko.
3. Save gydant iš tiesų galima ir pakenkt, bet galima ir nepakent, ir leisti pradėti sau gyti. Kai aš prieš pusantrų metų kreipiausi pagalbos, turėdamas stiprią nemigą, ir prašydamas tiesiog duoti kažką man išsimiegoti, po 5 min. pokalbio gavau visokias idiotiškas diagnozes, ultimatumus, kad gydykis taip arba niekaip kitaip mes tau nepadėsime, ir būdamas labai blogoje padėtyje, aš aišku neturėjau kito pasirinkimo, nes aš labai norėjau miego... Po to kai bandžiau nutraukti man "specialistų" išrašytus vaistus, patyriau sunkią abstinenciją, man buvo pasiūlyta "susiderinti vaistukus stacionare". Ir ačiū Dievui, kad aš to nepadriau, suprasdamas, kad tai tiesiog abstinencija ir aš esu ne savo noru tapęs narkomanu, nes kitaip sėdėčiau ant 5 psichiatrinių vaistų kokteiliuko.. Todėl manau aš sau nepakenkiau, o padėjau. O pykti ant žmonių kurie, tau esant šūdinoje būsenoje, ir esant labai pažeidžiamam, dar labiau pakenkė yra natūralu, tai nereiški pykčio ant viso pasaulio. Manau, kad mes per daug atiduodam specialistams" sprendimo galios, kas mums gerai, kas ne. Ir čia ne tik psichiatrijoje tas yra, čia visur. Kartais reikia daugiau savo galva pagalvoti.
4. Odontologo kursų profkėje tikrai nėra Tu čia kažką suspanvai.

Jei tu galvoji psichikos ligos neegzistuoja tai net netesiu diskusijos.

Mindaugas303 rašė:

Emocija rašė:
Visų pirma tai nereiktų lyginti onkologijos (kur aiškūs ištirtini ir empiriški simptomai ir pakitimai kūne) ir psichiatrijos (kur stebimas elgesys, nėra jokių empiriškų tyrimų ir viskas remiasi tik labai silpnomis teorijomis). Dėl medikamentų... Tiesa sakant jų yra kurie nežaloja, tik deja, kažkodėl labiau priimtini tie kurie žaloja, o kurie auga pievose yra uždrausti (Lietuvoje konkrečiai tokių vaistų yra prie karvių šūdų, pievose, aš jų neįvardinsiu, nes po praeito karto tema buvo ištrinta... Kituose kraštuose tokių vaistų yra daugiau, o ir chemiškai sukurtų yra labai nemažai)

Idėja, kad psichiatrais ir gydančiais žmones gali būti tik patys patyrę ir išgyvenę krizes, nėra nauja. Tiesa sąkant tie kurie išgyveno sunkias būsenas, arba tokias būsenas sukūrė kažkokiomis psichoaktyviomis medžiagomis yra geriausi specialistai. Ir tai dėl to, kad šie žmonės nebijo to kas vyksta su pacientu ir supranta, kad visi simptomai, išgyvenimai ir patirtys yra iš esmės tikri, nekyla dėl kažkokių cheminių disbalansų, bet dėl traumų, ir slopinant vidinį žmogaus gyvenimą "vaistais" sukuriama daugiau problemų nei kažkas išsprendžiama.

Na jūs suprantate, kad aš kalbėjau apie kompetencijos didinimą tokiu būdu, esmė tame, ir esu labai prieš tokius apmąstymus, o ne palyginimų netikslumai ir panašiai, ne į tai koncentruokitės. Jei kalbate apie temą kalbėkite, dalinkitės, o ne aha reikia ir kitiems tai pajusti.

Psichikos ligos dar ir kaip realus ir empiriskai labai lengvai pamatomas dalykas, jei daktaras yra suinteresuotas tai pamatyti, tik vienos ligos yra per daug brukamos, kitoms per mazai skiriama demesio. Bent jau Lietuvoje, sizofrenija yra diagnozuojama turbut 50 kartu dazniau, nei is tikruju ji buna, o depresija yra labiausiai apleista liga net gi kasdienej populiacijoj, daktaras pamato, kad zmogus nusisypso karta dienoj ir daro prielaidas, kad zmoguj nera is tikruju viduj liudna/tuscia. Kai kurie daktarai vos tik pamate kazkoki nepasitikejima ar itaruma ju atzvilgiu, lipina paranoja ir sizo diagnoze, nors dazniausiai tai vyksta del paprasto socialinio nerimo, zmogui galbut gyvenime neturejus galimybiu igyti igudziu susieti savo emocijas su aplinkiniais. Pasakius daktarui apie kokia nors "priklausomybe", daznai viskas suverciama valios trukumui nustoti vartoti svaiginancia medziaga ir butinybe 5 metu abstinencijos norint "isgyti", nors praktiskai kiekvienas svaiginasi norint lengviau pakelti koki nors psichologini skausma ar savaip "gydo" koki nors psichini sutrikima pasirinke jam labiausiai priimtina strategija.

biggie rašė:Psichikos ligos dar ir kaip realus ir empiriskai labai lengvai pamatomas dalykas, jei daktaras yra suinteresuotas tai pamatyti, tik vienos ligos yra per daug brukamos, kitoms per mazai skiriama demesio. Bent jau Lietuvoje, sizofrenija yra diagnozuojama turbut 50 kartu dazniau, nei is tikruju ji buna, o depresija yra labiausiai apleista liga net gi kasdienej populiacijoj, daktaras pamato, kad zmogus nusisypso karta dienoj ir daro prielaidas, kad zmoguj nera is tikruju viduj liudna/tuscia. Kai kurie daktarai vos tik pamate kazkoki nepasitikejima ar itaruma ju atzvilgiu, lipina paranoja ir sizo diagnoze, nors dazniausiai tai vyksta del paprasto socialinio nerimo, zmogui galbut gyvenime neturejus galimybiu igyti igudziu susieti savo emocijas su aplinkiniais. Pasakius daktarui apie kokia nors "priklausomybe", daznai viskas suverciama valios trukumui nustoti vartoti svaiginancia medziaga ir butinybe 5 metu abstinencijos norint "isgyti", nors praktiskai kiekvienas svaiginasi norint lengviau pakelti koki nors psichologini skausma ar savaip "gydo" koki nors psichini sutrikima pasirinke jam labiausiai priimtina strategija.

Tu čia apibūdinai elgesį, pagal kurį gydytojas sprendžia kokia "liga" pacientas serga. Tuo tarpu aš empiriškus tyrimus laikau: kraujo, elektrokardiograma, kitų organų tyrimai ir pan. Žodžiu visi tyrimai kurie naudojami normalioje, tikroje medicinoje, išskyrus psichiatriją. Man atrodo elgesio stebėjimas ir sprendimas pagal jį, ir empiriški tyrimai (kurių pavyzdžius aš pateikiau) yra labai skirtingi dalykai.

Man kaip teko matyt kai zmones priristi rekia. Puola seseles kai gali. Zaloja save visokiais budais. Nusikanda liezuvi, susipjausto su nagu dilde ligoninei. Tai man nekyla klausimu ar psichikos ligos egzistuoja kaip mindaugas030 teigia.

Phurriz rašė:Man kaip teko matyt kai zmones priristi rekia. Puola seseles kai gali. Zaloja save visokiais budais. Nusikanda liezuvi, susipjausto su nagu dilde ligoninei. Tai man nekyla klausimu ar psichikos ligos egzistuoja kaip mindaugas030 teigia.

Tau nekyla, nes tu manai, kad tiems žmonėms kažkas negerai, o man atrodo, kad jiems tiesiog skauda daugiau nei kitiems. Kaip tiems žmonėms padėti čia jau kitas klausimas, ir labai sudėtingas, bet man atrodo toks elgesys yra ekstremali apleistumo jausmo išraiška, kur kančia tampa nepakeliama, ir aš tiesą sakant nematau, kaip prievarta kuri vyksta žmogaus viduje, gali būti "pagydoma" jį prievartaujant ir išorėje - priršant, puolant ir pan. Apleistumo jausmas tik dar labiau gilės, ir tada visi matys, koks "nepagydomas psichinis ligonis" reiškia jį ir reikia pririšti... Ai bet čia diskusija be galo

Peace

KunigaikštisMyškinas rašė:Ko tu ant tų psichiatrų varai, jei tau dabartinis netinka keisk į kitą, kaip supratau Vilniuj esi tokią galimybę turi. Aš sutikus puikių psi- ir tau sakiau, kažkur kad galiu pasidalint pavardėm, ar paklausei? NE, nes tu gydais pats savo kažkokiom siaurom žiniom ir varai ant žmonių, kurie mokosi dešimtis metų, fignia tavo ta stomotologija, bet koks durnelis galėtų gręžti dantį... Aš manau, kad priverst visus psi- patirt kažkokias psi- būsenas yra nonsensas... Kad ir techniniuose dalykuose, nebūtinai tai žmogus turi būt patyręs, kad suprastų veikimą. kalbi kaip kliedėdamas...

Problema ta, kad kiekvieno psicho pakeitimas yra koks pusmetis laiko. Nauji vaistai, kol palauki, kol jie turėtų suveikti, kol nulipi nuo jų. Per visą gyvenimą mane gydė kokie 5-7 gydytojai.
Aš gydausi siauromis žiniomis, nes aš siaurai ir tikslingai domiuosi savo problema, vis tiek neturėčiau galimybių aprėpti visą psichiatrijos kursą, o to ir nereikia. Tikrai, dantį galėtų gręžti bet kas, aš net nedrįstų ginčytis, nors tas būtų ir sunkiau, nei išrašyti vaistą, ką irgi galėtų daryti bet kas, nes grežimas - tai manualinis veiksmas, ir tam reikėtų minimum mėnesio kito, kad įgyti bent minimalių manualinių sugebėjimų.
Dėl būsenų patyrimo. Aš manau, kad tai būtų pliusas gydytojui, jei jis būtų pats patyręs dalį iš tų simptomų. Yra nesunku gydyti dantis nepatyrus dantų skausmo, nes nesunku įsivaizduoti, kas yra dantų skausmas. Bet kaip gydytojas gali gydyti tokius simptomus, kurių jis nesuvokia, nes sergantysis sunkiai gali juos nupasakoti? Kaip kitaip paaiškinti, kad dauguma nėra girdėję apie mano minėtus brain zapsus?
Beje, stomatologas yra daug labiau gydytojas, nei bet kuris "popierinis" gydytojas. Katastrofų ir karo atveju, trūkstant gydytojų, mūsiškiai, o ne psichiatrai, eina į operacines atlikti pirmos pagalbos procedūrų, nes mes turime manualinius manipuliacijų su kūnu įgudžius, kurių neturi "popieriniai", tokie, kaip psichiatrai.

Emocija rašė:Onkologams suleiskime chemoterapijos, tuomet jis bus kompetentingesnis? Kaip kompetencija gali būti tiesiogiai susijusi su išgyvenamais fiziniais simptomais, kančia ir skausmu? Kaip suprantu iš psichiatro reikalaujama galbūt tiesiog daugiau supratimo, atjautos ir nenuvertinimo jūsų simptomais vyrukai? Galbūt toks mąstymas, kad jei išgyvens tą patį ką ir aš išgyvenu, manęs nenuvertins, nepasmerks, labiau supras. Taip tai gali būti, bet yra specialistų, kurie yra pakankamai žingeidūs ir atviri ir smalsūs ir nevengiantys iššūkių ir norintys padėti, suprasti be išgyvenamų tokių pat patirčių. Pyktis, kad nesuprasdami jūsų, tai kad ir jums gydytojai taip būtų ir padarykime kad jiems taip būtų yra pakankamai kerštinga. Tad nerealu yra paversti gydytojus bandomaisiais triušiais. Pyktis, kad jus žaloja medikamentais. Sukurkite vyrukai medikamentus kurie nežalos. Jei taip žaloja, ieškokite būdų be vaistų gyventi. Bet nežalokite kitų, kad jums tenka dėl kažko kentėti. Vėžiu sergantis žmogus, nesakys, sirkit jūs visi po velniais, nes aš vienas nenoriu jausti tuos baisius simptomus. Ieškokite tokio specialisto kuris bus smalsus ir žingeidus, kuris domėsis naujais simptomais, kurių nežino Lietuvoje, bet sužinos, nes jūs juos turite, nes jie irgi mokosi iš pacientų, palikite tuos specialistu kurių manymu nekompetetingi. Palikite galų gale Lietuvą ir važiuokite ten konsultuotis kur jau tai žinoma, tirta.

Emocija, vėžio simptomai yra gana lengvai nupasakojami ir daugumas įsivaizduoja, kas yra labai didelis skausmas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, nes kiekvienas tą jausmą yra patyręs, ir smegenyse padauginti jo patirtą jausmą iš 10 ar 100 yra daug paprasčiau, negu įsivaizduoti jausmą, kurio nei pats kenčiantysis negali nupasakoti, nei gydytojas nėra patyręs. Maža to, jūsų pateiktas vėžys paprastai nekeičia žmogaus mąstymo, jis ir toliau lieka taip pat ganėtinai blaiviai mąstantis, koks buvo iki šiolei, žmogus tik stipriai keičiasi fiziškai. O psichinių ligų atveju keičiasi visa aukštoji nervinė veikla. Kaip gali psichiatras gydyti žmogų, jei jis vargu ar suvokia, ką tuo metu jaučia kad ir elementaria depresija "sergantis" žmogus? Jis sako, kad eik daryk daugiau to ir to, sportuok, domėkis, eik į terapijas. Tai tegul gauna medikamentą, kuris imituos depresiją (nežinau, kokį nors ten neuroleptiką, haloperidolį, gal), pasijaučia daržove ir pamėgina nugalėti tą būsėną bent kelis kartus. O tada, kai neįtikėtinom jėgom nugalės kelis kartus, tegu padaugina tą būseną iš 100 ir pamėgina įsivazduoti, kaip taip reikės gyventi visą gyvenimą. Gal tada nustos sakyti, kad trūksta valios, kad reikia save nugalėti, kad terapijos padės, ir gal priims, kad tai yra toks pats sutrikimas, kaip kokia širdies problema, kurios valios pastangomis nenugalėsi ...

Fred rašė:Taip, akių pasukimas visuomet juos provokuodavo man. Zapsų priepuolio, jei taip jį galima pavadinti, metu, praktiškai kas antras-trečias staigesnis akių suktelėjimas iššaukdavo šį simptomą.
Beje, aš neseniai išgimdžiau idėją, pagal kurią psichiatru/psichoterapeutu/psichologu būtų leidžiama tapti tik tam žmogui, kuris per gyvenimą yra pats patyręs tam tikrą minimumą "psichiatrinių simptomų ar ligų". Jei jis nėra jų patyręs, bet labai nori tapti šios srities specialistu, welcome į kontroliuojamas sąlygas, kur psichotropinių medžiagų pagalba bus sukeltas trumpalaikis kontroliuojamas simptomas. Tarkime, viena savaite tirti panikos priepuoliams ar baimėms, per kuriuos būsimieji specialistai, kurie nėra to patyrę, kontroliuojamose sąlygose vartoja tam tikrus stimuliantus ar, tarkime, THC, kurie dažnai sukelia sveikiems žmonėms paniką. Kita savaitę šizofrenija, tarkime, ir į laboratoriją atnešamas PCP ar panašus preparatas. Nori suprasti, kas yra disociacija, dar kitą savaitę sėdi ant ketamino, kurio forumas taip pabijojo ir ištrynė ...
Aišku, skamba iš fantastikos srities, bet kai pagalvoji, kad gydytojas, kuris tave gydo pats praktiškai nėra patyręs beveik jokių iš tavo minimų simptomų, - ir tie simptomai tai ne danties skausmas (aš stomatologas, tačiau niekada nesu patyręs danties skausmo), kurį gana nesunku įsivaizduoti, nes skausmo jausmas yra visiems žinomas, reikia viso labo šį pojūtį perkelti į dantį, - ir mėgina iš tavo neaiškių apibūdinimų suprasti tai, kas vyksta tavo galvoje ... Aš norėčiau, kad mane gydytų toks gydytojas, kuris būtų pats patyręs bent jau dalį tų simptomų, apie kuriuos aš jam pasakoju.
Priešingu atveju prasideda pasakojimai, kad pacientas išsigalvoja simptomus, kad reikia tiesiog valios pastangų, ir viskas susitvarkys. Pabandytų patys valios pastangomis zapsus ar įsibėgėjančią smagią panikos ataką sustabdyti, pažiūrėčiau kaip kūkuotų ...

Pagal tavo teorijas galima nueiti vienu žingsniu toliau ir dalinti medicinos diplomus sergantiems psichologiniais sutrikimais. Aišku tik su galimybę gydyti patį save, pats galėsi sau vaistus, diagnozes kurtis. Praeis porą metų ir tokia idėja tikrai sutaupys šalies biudžeto dalį, skirta invalidų išlaikymui ir pašalpoms.