- 2012 08 07, 22:47
#269687
Paukstis rašė:mumu rašė:Ar yra čia apskritai nors vienas, kuris gali pasakyti, jog taip, aš tikiu į Dievą tėvą, pomirtiniu gyvenimu, pragaru ir rojumi bei garbinu bažnytinius rekvizitus (kryžiai, šventi paveiksliukai ir pan.)?
Tucia apie viena is religiju kalbi. Pradejai apie tikejima, o persokai apie religijas. Apie religijas as nediskutuoju. Per slidus dalykas.
Beveik visoms religijoms būdingi šie skiriamieji bruožai. Žinau, Paukšti, kad religija nėra lygu tikėjimui, bet iš tavęs kol kas nieko konkretaus neišgirdau, svarbiausi mano klausimai liko neatsakyti, todėl labai sunku su tavimi diskutuoti. Įdomu, ar tai dėl to, kad realiai nežinai, ką jauti ir kodėl, ar nemoki pasakyti? Aš supratau, ką intentions pasakė, jos pozicija aiški, tik vėl, man neaišku, kodėl ta atsakomybė už įvykius, gyvenimą suteikiama
kažkam? Aš neturiu tokio pojūčio, man atrodo, kad nebūtinai už visko slepiasi didi prasmė. Greičiau atvirkščiai. Bet nieko čia tragiško.
Apie minčių materializavimąsi visai kita tema, visiškai ne mistinė. Taip, tikrai nepatikrinsi, ar tai, kad meldeisi, tam žmogui padėjo išsigelbėti, ar ne. Manau, kad ne. Bet tai rodo, kad tu geras žmogus ir linki kitam gero. Atitinkamai ir elgiesi gyvenime. Duodi, tada gauni atgal. Ir aš galvoju, kad tu pati (beveik) viską įtakoji, ne Dievas atseikėja.
Viskas yra dovana. Viskas!