nedepresuok.lt

- 2013 05 12, 11:32 #296864 Manau, kad galima, jei nesunki depresija, jei sunki, manau reikia vaistų kažkokių. O šiaip viskas gyvenime įmanoma, reikia tik norėti, mylėti save, artimuosius ir gyvenimą, nes jis galbūt tik vienas..

- 2023 03 03, 01:33 #426776 Pasirodo imanoma. Dabar bando net vidutine depresija gydyti be vaistu. Bet klausymas,kodel reikia bijoti vaistu? Jei tavo elgesys ir veiksmai su savim,kitais,aplinka yra destruktyvus,net kai kuriais atvejais mirtinas,kodel turetum nusukti akis nuo vaistu? Del savo isivaizdavimo,jog busi "darzove"? Taip,yra atveju,kada tai nutinka arba nepadeda vaistai. Tada,be abejo,ieskai alternatyvu,jei turi tam jegu. Bet patarimas butu,nebijoti vaistu,domekites,nebijokite rizikuoti,nes ir taip jums jau nera lengva,kartais reikes net drasiu sprendimu. Bet cia asmenybes bruozas. Per savo trumpa 37m gyvenymeli isitikinau,jog daugiausiai laimi drasus ir nebijantys rizikuoti zmones.

Teisingumas be gailescio,gali buti labai ziaurus.

- 2025 09 02, 20:17 #438493 Aš manau, kad neįmanoma.Jeigu depresija yra tikrai sunki+jeigu dar yra kitų diagnozių.Aš jų turiu penkias, sergu nuo vaikystės, gydžiausi beveik 13 metų-nepadėjo.Dar beveik tiek pat metų nesigydžiau-taip pat nepadėjo.Du variantai-buvo netinkamai paskirtas gydymas arba jis buvo nepakankamas.Plius netinkama aplinka pasveikti.Dažnu atveju tai būna labai svarbus faktorius.Dabar teks viską pradėti iš naujo ir vėl tikėtis, kad tai įmanoma.
Nors kartais juk būna ir beviltiški variantai-žmogus "sugadintas" ir "sulaužytas" tiek, kai nėra galimybių jį pagydyti.Nesinori sau to taikyti, bet juk visko gali būti.Arba tokie atvejai, kai padėti gali tik profesionalas, kuris žmogui neįkandamas finansiškai arba tiesiog nepasiekiamas.
Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad psichiatrija yra mokslas-šaudymas į debesis, į nematomus objektus.Ir vaistai kartais skiriami taip, visiškai "iš lempos".

[emar]

- 2025 09 02, 22:07 #438498 Kai aš pradėjau gydytis depresiją, situacija buvo tokia, kad aplinkos poveikis tiesiog žlugdė, bet vaistai nujautrindavo. Nujautrinus galėdavau tvarkytis reakcijas ir keisti požiūrius, ko nebūčiau galėjusi daryti be vaistų.
Mano manymu - vaistų paskirtis, malšinti reakcijas į situacijas, skausmą, išbalansavimus. O jau tada, jei įmanoma, tvarkaisi savo požiūrius, analizuoti traumas ir dirbti su savimi.

Psichiatras negali numatyti vaisto poveikio, nes jis kiekvienam pacientui gali būti skirtingas. Bet savo būklę reikia stebėti, kas padeda, kas ne, kada būna paūmėjimas, kokio tipo stresas parklupdo.

Išlipti įmanoma, bet lipti reikia labai atsargiai ir lėtai,, užtvirtinant progresą.