- 2015 01 25, 10:39
#333713
Foto archyvai – nuotraukos iš 4 deš. psichiatrijos ligoninės
Prieš daugiau nei septyniasdešimt metų fotografas Alfredas Eisenstaedtas gavo leidimą įamžinti vienos Jav psichiatrijos ligoninės kasdienybę. Kokios jo tuomet buvo priežastys, neaišku, tačiau puikiai žinoma, kodėl šias nuotraukas paviešino kultūros ir istorijos žurnalas „Life.time.com“...
Nuotraukos, kurias išvysite, pirmiausia turėtų kelti atjautos jausmą, o po to priversti susimąstyti apie uždarytuosius psichiatrijos ligoninėse. Fotografas teigė, kad jos bus aktualios visais laikais, nes ir nebuvę šioje vietoje visada atpažins ten uždaryto žmogaus akių ir veido išraišką.
Nuotraukos čia: http://www.laikas.lt/lt/info/10487/foto ... ign=buffer
Ar daug kas pasikeitė?
Prieš daugiau nei septyniasdešimt metų fotografas Alfredas Eisenstaedtas gavo leidimą įamžinti vienos Jav psichiatrijos ligoninės kasdienybę. Kokios jo tuomet buvo priežastys, neaišku, tačiau puikiai žinoma, kodėl šias nuotraukas paviešino kultūros ir istorijos žurnalas „Life.time.com“...
Nuotraukos, kurias išvysite, pirmiausia turėtų kelti atjautos jausmą, o po to priversti susimąstyti apie uždarytuosius psichiatrijos ligoninėse. Fotografas teigė, kad jos bus aktualios visais laikais, nes ir nebuvę šioje vietoje visada atpažins ten uždaryto žmogaus akių ir veido išraišką.
Nuotraukos čia: http://www.laikas.lt/lt/info/10487/foto ... ign=buffer
Ar daug kas pasikeitė?
Tai buvo mano alternatyva narkologinio detoksikacijai.Zombynas, kuriame ir aš buvau zombiu 7 dienas, kol nepabėgau.Nei vaikščioti, nei kalbėti, nei valgyti-nieko negalėjau.Tiek buvau prifarširuota visokio šūdo,bet nežiūrint į tai abstinencijos skausmus jutau visų jų "gražumu".Paskui sužinojau,kad jie visiems tą patį kokteilį kala.Vaistų dozes skiria pagal svorį ir ūgį, bet ne pagal indikacijas.Palatoje buvo gal 10 lovų,tualetai atviri, be jokių kabinų,durys palatų be rankenų,išeiti iš ligoninės negalima buvo, langai su grotomis.Pacientai neadekvatūs, pamenu viena moteriškė pribėgus prie mano lovos į skutelius suplėšė mano atsivežtus žurnalus.Kita nuolat visų prašydavo cigarečių, per dieną galėdavo po 50 kartų prieiti.Bet vieną moterį prisiminsiu visą gyvenimą.Jos lova buvo šalia mano ir ji buvo vienintelė neprifarširuota vaistų, nes buvo nuolatinė tos palatos gyventoja.Ją ten buvo "pridavę"giminės visam laikui, kaip supratau.Ji buvo apie 40-50 m.nevaikštanti(paralyžiuota nuo juosmens).Nežinau ar ji turėjo kokią psichiatrinę diagnozę, bet man ji buvo vienintelis adekvatus žmogus palatoje,su kuriuo galima buvo pasikalbėti.Ji visas 7 dienas,kiek aš buvau,gulėjo lovoje ir skaitė knygas,neturėjo vežimėlio ir niekas jos neišveždavo į lauką,niekas nelankė.JI gaudavo neįgalumo pensiją ar pašalpą, kurį būdavo pervedama į ligoninę ir dalį ligoninė pasiimdavo už išlaikymą.Jai likdavo maža dalis, už kuriuos ji pirkdavo sau drabužius,higienos reikmenis ir pnš.Ir seselėms už šitą paslaugą dar duodavo pinigų tortui.Deja,jai pačiai atnešti nors gabaliuką to torto nedašildavo nei vienai seselei.Ji pasakė "aš torto laukiu jau 5 metai..."Šakės, kaip buvo liūdna viso to klausyti...
Ir moterį, kuri palatoj keitėsi higieninį paketą. 
Dabar tikiuosi, kad ten geresnės sąlygos. 
Tikiuos dabar taip nėra 