- 2010 07 08, 12:18
#195705
Sapnavau du įdomius sapnus
Pirmasis, jog aš auginu žiurkėną, kurio narvelyje yra vaizdą didinantis veidrodis. Tas žiurkėnas visą laiką sėdi ir žiūri į savo atvaizdą. Sykį jį paleidžiu pabėgioti po kambarį, ir jis pamato paprastame veidrodyje, jog nėra toks didelis, koks manė esąs. Grįžta į savo narvelį ir sėdi sustingęs, nusisukęs nuo to didinančio atvaizdo, jo akys atrodo milžiniškos, juodos, pats paklaikęs.
Kitas, jog einu pasivaikščioti ir randu pilį, kurioje vyko kažkurio J.Austen romano veiksmas. Nutariu pasižvalgyti. Tačiau kai įeinu į vidų, pamatau, jog ten pilna šmėklų. Dalis jų - J.Austen romano veikėjai, kitos - žmonių, bandžiusių patekti į pilį. Man pavyksta pabėgti, tačiau kai pamėginu kalbėti, suvokiu, kad mano kalba tapo keistu gargaliavimu (tam, kad negalėčiau niekam papasakoti, ką mačiau). Bandau kalbėti, o visi žmonės iš manęs juokiasi.
Pirmasis, jog aš auginu žiurkėną, kurio narvelyje yra vaizdą didinantis veidrodis. Tas žiurkėnas visą laiką sėdi ir žiūri į savo atvaizdą. Sykį jį paleidžiu pabėgioti po kambarį, ir jis pamato paprastame veidrodyje, jog nėra toks didelis, koks manė esąs. Grįžta į savo narvelį ir sėdi sustingęs, nusisukęs nuo to didinančio atvaizdo, jo akys atrodo milžiniškos, juodos, pats paklaikęs.
Kitas, jog einu pasivaikščioti ir randu pilį, kurioje vyko kažkurio J.Austen romano veiksmas. Nutariu pasižvalgyti. Tačiau kai įeinu į vidų, pamatau, jog ten pilna šmėklų. Dalis jų - J.Austen romano veikėjai, kitos - žmonių, bandžiusių patekti į pilį. Man pavyksta pabėgti, tačiau kai pamėginu kalbėti, suvokiu, kad mano kalba tapo keistu gargaliavimu (tam, kad negalėčiau niekam papasakoti, ką mačiau). Bandau kalbėti, o visi žmonės iš manęs juokiasi.



