nedepresuok.lt

- 2025 03 28, 09:06 #436679 Ir as ta noreciau iveikti. Noreciau nukreipti tas mintis. Bet kad mano kaip mamos diena visa buna tik apie buiti ir vaika

[emar]

- 2025 03 28, 09:15 #436680 Čia pasiteisinimas. Natūralus atsakas į pastebėjimą. Bet juk galime mintis kreipti ir nenatūraliai pvz., pagalvoti apie darbą, ką veiktum, vizualizuotis visokius malonius dalykus. O tave pilnai tenkintų, jei vyras perimtų buitį? Tai yra tau nekliūtų, jis atlieka tą darbą gerai? Tai yra, jūsų kriterijai vertinant rezultatus sutampa?

- 2025 03 28, 09:16 #436681 As nezinau kaip pavezti, kai nera su kuo issikalbeti.
Gal ir galeciau parasyti vienai, ar kotai draugei, su kuriom ilga laika nebendravau, atitolau, bet kam uzkrauti visa ta s kitiems. Norečiau kad seimoje daugiau palaikytu, tada nereiketu nei psichiatru, nei tableciu, tiesiog kad isklausytu kaip man sunku, ir pasakytu, mes viska iveiksim. Be jokiu kaltinimu, be jokiu isizeidimu, poteksciu ieskojimo.

- 2025 03 28, 09:24 #436682

Čia pasiteisinimas. Natūralus atsakas į pastebėjimą. Bet juk galime mintis kreipti ir nenatūraliai pvz., pagalvoti apie darbą, ką veiktum, vizualizuotis visokius malonius dalykus. O tave pilnai tenkintų, jei vyras perimtų buitį? Tai yra tau nekliūtų, jis atlieka tą darbą gerai? Tai yra, jūsų kriterijai vertinant rezultatus sutampa?

Mano darbas bus tik kitais metais balandi. Taip, pagalvoju, kaip noreciau gryzti, bet dar viskas per toli. As nepavesiu iki to laiko.
Dabar internete, soc tinkluose labai trikdo toks moteru judejimas. Man ir taip sunku, nes as nemaciau normalios seimos savo seimoje, nes mama buvo issiskyrusi. Dabar moterys visos rekia, kad vyras buitimi tvarkytis nepadeda, kokios jos pavargusios ir t.t man irgi buvo susisuke, irgi buvau itikejusi, kaip blogai cia taip gyventi, kai moteris turi daryti viska, o vyrai tik retkarciais kai masina sugenda,nes jie dirba tik savuosius vyriskus darbus. Bet cia yra negerai taip galvoti. As pati pradedu suprasti kad kiekvienas turim daryt ta ka sugebam geriausiai. Neturi buti sunku su sluotele dulkes pavalyt. Nors buna kad tikrai prastai jautiesi, o namai kaip aversti taip apversti. Nezinau as to laimingos seimos modelio. As is vaikystes vienoki modeli atsinesiau. Vyro seimoje tiesiog nebuvo. Mano vyras seimoje siuo metu padeda tokius mazus darbus atlikti( uzstato indaplove, robota siurbli, skalbenke, isdziausto, kartais pagamina valgyti). Tureciau buti tiesiog patenkinta taip kaip yra.

[emar]

- 2025 03 28, 09:34 #436683 O kaip tu pati reaguotum į pasakymą "tu nesugebėsi susitvarkyti su buitimi"? Irgi kaip į prašymą išklausyti? Tada abu blykčiojat iškrovomis ir abu reaguojat. Na, tiesiog, man atrodo, kad dabar tikėtis ramaus užutekio sunkoka. Pirmiau tiesiog nurimti reikėtų.

Man atrodo, kad jūs abu užstrigę, ir abu pavargę. Ar abu išsimiegat naktimis?

O kaip tau su pailsėjimu? Ar yra galimybių? Nors kiek sugrįžti į nechaotišką būseną?

Jei reikia tik išklausymo, gal kokia Moterų linija padėtų?

Tu galvoji skambinti draugėms ir iš anksto maudaisi kaltės jausme...

Aš asmeniškai gyvenau košmariškai nesutvarkytoj aplinkoj. Na, kur rodo kaip siaubiaką. Kur daiktai būna sukrauti iki lubų ir panašiai. Tiek daiktų neturėjau, bet turiu polinkį į netvarką. Ir galiu pasakyti tik tiek - jei yra labai daug daiktų, tvarką palaikyti labai sunku. Jei daiktai keliauja iš vienos vietos į kitą, reikia papildomų pastangų juos sugrąžinti atgal... O jei daiktai kaupiasi, tai tikrai jautiesi kaip įklimpusi. Iš kitos pusės ką išmokau - bet koks purvas yra išvalomas, bet kokia tvarka gali būti sugrąžinta atgal.

Ir aš labiau apie tai, kad besisukant buityje, visada gali įsižiūrėti į mėlyną dangų ir juo pasigėrėt, prisiminti gerus laikus, paskambinti draugei pasiklausyt paskalų

Man niekada nepadėjo nuoskaudų išsakymas, paprastai tik dar labiau įsisukdavau. Buitis suksis visą gyvenimą, skirtumas tik tas, ką įterpsi į tarpus ir kur sutelksi dėmesį.

- 2025 03 28, 09:42 #436684 Istikruju mano vyras irgi yra tas kuris priveda mane iki tokios bukles. Tas jo nepalaikymas, ignoravimas mano busenu, jam atrodo kad buti namie su vaikais yra lengva, ir as tureciau buti laiminga tiesiog galedama nedirbti, nes darau ka noriu.
Buvo momentas kai turedavau ji nuolat isleidineti i baseinus po keturias valandas vakare, kai po darbo, dar susirinkdavo, ir isvaziuodavo iki 10vakaro. Pabegdavo. Niekas negalvodavo apie mane. Jis sau visada svarbesnis.
Sportavo, ejo i treniruotes.
Ejo i balius, valkiodavosi naktim iki paryciu.
Zinot, jauciuosi pastatyta i tokia durneles pozicija. Tai kokia cia meile, koks cia palaikymas?
As noriu su vyru ta man sunku laika isbuti, bet jis visada mane palieka viena. O kaip psichologiskai sunku - dar ignoruoja, vadina psichine, ir t.t kai kaip tik turetu suprasti, palaikyti, padeti. Labai blogai kad ne jis isejo i sitas atostogas, as ji buciau privertus ir namus tvarkyti iki namu spindejimo, ir vaikus ziuretu. Viska jis man darytu. Pabandytu nedaryt. Jei cia taip lafa sedeti namuose.

[emar]

- 2025 03 28, 09:45 #436685 Ir nustoti skaityti tuos besiskundžiančių moterų forumus. Mano mama rėkdavo ant tėvo, kad jis neteisingai kotletą kabina prie pietų stalo Nuostabus susituokusios poros pavyzdys. Mano močiutės ir senelio santykiai atrodė tobuli Tik ji, būdama neįgali (poliomielito sutraukta ranka), pagimdė ir išaugino 8 vaikus Ir dar vyrą ne kartą iš mirties nagų traukė.

Man atrodo, kad idealių porų maža. Jam sunku, jis bėga, nes kitaip nemoka, per sunku. O tu gali neblizginti tų namų? Ir ieškoti naujų draugų, palaikymo kažkur, o ne laukti, kol susimils? Nes kas iš tų hipotetinių situacijų?

Ir pirmas dalykas, kurį mane išmokė psichologė. Niekas nieko niekam neprivalo. Kai tai įsisąmoninau, pradėjau kitaip ieškoti sprendimų. Jis neprivalo. Tau sunku, ieškok išeities. Kiek jis galės, tiek padės, bet ta išklausymo problema greičiausiai nebus išspręsta. Jo meilės raiška yra kitokia.

- 2025 03 28, 09:56 #436686

O kaip tu pati reaguotum į pasakymą "tu nesugebėsi susitvarkyti su buitimi"? Irgi kaip į prašymą išklausyti? Tada abu blykčiojat iškrovomis ir abu reaguojat. Na, tiesiog, man atrodo, kad dabar tikėtis ramaus užutekio sunkoka. Pirmiau tiesiog nurimti reikėtų.

Man atrodo, kad jūs abu užstrigę, ir abu pavargę. Ar abu išsimiegat naktimis?

O kaip tau su pailsėjimu? Ar yra galimybių? Nors kiek sugrįžti į nechaotišką būseną?

Jei reikia tik išklausymo, gal kokia Moterų linija padėtų?

Tu galvoji skambinti draugėms ir iš anksto maudaisi kaltės jausme...

Aš asmeniškai gyvenau košmariškai nesutvarkytoj aplinkoj. Na, kur rodo kaip siaubiaką. Kur daiktai būna sukrauti iki lubų ir panašiai. Tiek daiktų neturėjau, bet turiu polinkį į netvarką. Ir galiu pasakyti tik tiek - jei yra labai daug daiktų, tvarką palaikyti labai sunku. Jei daiktai keliauja iš vienos vietos į kitą, reikia papildomų pastangų juos sugrąžinti atgal... O jei daiktai kaupiasi, tai tikrai jautiesi kaip įklimpusi. Iš kitos pusės ką išmokau - bet koks purvas yra išvalomas, bet kokia tvarka gali būti sugrąžinta atgal.

Ir aš labiau apie tai, kad besisukant buityje, visada gali įsižiūrėti į mėlyną dangų ir juo pasigėrėt, prisiminti gerus laikus, paskambinti draugei pasiklausyt paskalų

Man niekada nepadėjo nuoskaudų išsakymas, paprastai tik dar labiau įsisukdavau. Buitis suksis visą gyvenimą, skirtumas tik tas, ką įterpsi į tarpus ir kur sutelksi dėmesį.

Ne, as sakiau, kad kai grysiu darban, bus sunkoka dirbti ir priziureti buiti. As nekaltinau. Nesakiau, kad tu man dabar kazko nepadedi. As ir neprasau padeti. Tik man darosi neramu, ir pasidalinau, kas mane neramino. Jam tai pasirode kaip priekaistas, kaip kaltinimas. Dar kaip paminejau, kad visgi moteris viska daro, ir tikrai nera lygiavertiska prieziura buitimi, tai dar ir isizeide, jo manymu, sumenkinau ji kaip vyra. Nu bet ar taip nera? Ar ne tiesa pasakiau? Ka jie po darbo veikia? Tik telika ziuri. Viskas. Ka mes po darbo veikiam? Parduotuves, maisto ruosa, namu tvarkymasis. As jam vakar turejau isvardinti visus buities darbus kuriuos dabar padarau. Nes jis net neisivaizdavo kad ta reikia daryti.

Su pailsejimu tai viskas gerai, jau dabar pailsiu, issimiegu, buna ir pietu miego pamiegu. Bet savijauta ne kazka pasitaiso, tai ne tas.

Man psichologiskai maziau chaoso kai namuose daiktai savo vietoj. Niekad nemegau apkrautu namu. Visiskas minimalizmas. Kai namai svarus.
Labai prastai jausciausi jei namai butu pilni trupiniu. Kas ir buna. Nes su sluota einu ir einu, jei tik pamatau trupinius. As kitaip negaliu, butu kancia tu trupiniu neisvalyti. Ir tokioje va itampoje esu. Matau kad kazkas sutepta - nepraeisiu nenuvaliusi.

As nezinau ar verta kitus apkrauti savo bedomis. Labai nesmagiai jauciuosi. O ir joms nieko gero pasiulyti neturiu. Kaip sakau, as su savimi susipykusi, tai ka kiti zmones gali manyj pamatyti. Geriau vengti bendravimo. Taip ir darau.

Labai noreciau ismokti vel dziaugtis mazais dalykais. Labai. Nes dabar kaip gyvenu, tai gyvenimas yra kaip bandymas isgyventi.

- 2025 03 28, 10:05 #436687 Nežinau, ar pades mano pasisakymas. Mano nuomone, reikia kokio hobio. Galima rasti fb grupes ir ten bendrauti. Aš gyvenu su teciu. Draugiu neturiu. Su sesem karta per menesi susiskambinam. Darbe pagrinde darbo reikalais bendraujam. Tai esu keliuose forumuose. Cia ir rusiskuose keliuose. Tai yra pagrindinis mano bendravimas. Is vyru nelaukiu empatijos. Gali mazylei pasakas sekti. Gali pradeti skaityti kokius nors zurnalus ar knygas ir pasakoti vyrui. Kai pradedi vyrui kapseti apie savijauta, tai gal ir kaltas jauciasi. Ciupinek, kokios jam idomios temos. Mano tevas fanatas religijoje, tai pabendrauju su juo religinem temom retkarciais. O kiek is viso vaiku turi?

- 2025 03 28, 10:09 #436688

Ir nustoti skaityti tuos besiskundžiančių moterų forumus. Mano mama rėkdavo ant tėvo, kad jis neteisingai kotletą kabina prie pietų stalo Nuostabus susituokusios poros pavyzdys. Mano močiutės ir senelio santykiai atrodė tobuli Tik ji, būdama neįgali (poliomielito sutraukta ranka), pagimdė ir išaugino 8 vaikus Ir dar vyrą ne kartą iš mirties nagų traukė.

Man atrodo, kad idealių porų maža. Jam sunku, jis bėga, nes kitaip nemoka, per sunku. O tu gali neblizginti tų namų? Ir ieškoti naujų draugų, palaikymo kažkur, o ne laukti, kol susimils? Nes kas iš tų hipotetinių situacijų?

Ir pirmas dalykas, kurį mane išmokė psichologė. Niekas nieko niekam neprivalo. Kai tai įsisąmoninau, pradėjau kitaip ieškoti sprendimų. Jis neprivalo. Tau sunku, ieškok išeities. Kiek jis galės, tiek padės, bet ta išklausymo problema greičiausiai nebus išspręsta. Jo meilės raiška yra kitokia.

Taip. Nustoti tiketi tom nesąmonem. Visi darom tai ka mokam geriausiai. Reikia susitaikyti su tuo, kad taip yra, taip ir bus. As nemazai laiko praleidau vasara su seneliais, tai ten irgi senelis budavo seimos galva, o mociute rupinosi buitimi. Bet mano senelis net senatvej nesededavo prie teliko, turejo biciu, apsiimdavo konstruoti, meistrauti ka nors. Nama pats rankom pastate, irenge. Man kazkaip mazai is vyro pareigų. Jei darbas yra jo didziausia pareiga, tai mazai, labai mazai ir vel menkinu as ji

Niekas niekam neprivalo. Labai teisingai. Niekas niekam neprivalo kazko daryti. Bet jei gyvenime nieko nedaryrsim del kito, busim tokie kaip savanaudziai egoistai, matantys vien save. Kaip suvokti partneryste, jei abu partneriai vienas kitam nieko neprivalo?

- 2025 03 28, 10:16 #436689

Nežinau, ar pades mano pasisakymas. Mano nuomone, reikia kokio hobio. Galima rasti fb grupes ir ten bendrauti. Aš gyvenu su teciu. Draugiu neturiu. Su sesem karta per menesi susiskambinam. Darbe pagrinde darbo reikalais bendraujam. Tai esu keliuose forumuose. Cia ir rusiskuose keliuose. Tai yra pagrindinis mano bendravimas. Is vyru nelaukiu empatijos. Gali mazylei pasakas sekti. Gali pradeti skaityti kokius nors zurnalus ar knygas ir pasakoti vyrui. Kai pradedi vyrui kapseti apie savijauta, tai gal ir kaltas jauciasi. Ciupinek, kokios jam idomios temos. Mano tevas fanatas religijoje, tai pabendrauju su juo religinem temom retkarciais. O kiek is viso vaiku turi?

Ačiū Julita vyrui idomios temos? As jo nepazystu. Pernelyg esam atitole.
As buvau pradejus tapyti su skaiciais. Bet ten nelengva, didziausius plotus nutapiau, o liko tie mazieji, siaurieji, tai ten vargas, reikia daug laiko. Bet terapija nebloga. Kai sedeti nugaros neskauda, gal ir butu variantas prisest patapyt mazyle pamigdzius.o turiu du, berniuka 5 metu ir mergyte 10 menesiu

[emar]

- 2025 03 28, 10:17 #436690 Išmoksi džiaugtis Tik reikia mokytis. Po truputį. Tarkim, nusistatyti kokias 5 minutes kažkuo pasidžiaugti - pasigėrėti augalu, sutvarkyta aplinka (užblokuoti visas kitas galimai pasirodančias mintis)

O rašyti čia reikia. Aš gyvenu svečioj šaly, bendravimo vengiu, faktiškai su šeimos nariais nutraukiau visus ryšius, nes susitikus visada atviras ignoravimas ir pastovūs priekaištai. Esu stipriai neprigirdinti, tai bet koks bendravimas yra kančia, bet ištreniruota nuo vaikystės apsimesti, kad viską girdžiu Tai žmonės kažką kalba, aš stebiu kūno kalbą ir stengiuosi "tinkamai" reaguoti Bet kažkurio momentu nepataikau, ir tada vsio, pasakų pilis pagriūva, o aš nelabai suprantu kas vyksta (ir kur nepataikiau) Tai kai supratau, kad jokio skirtumo kur gyvent, šalia žmonių, ne šalia jų, LT ar ne LT, izoliacija ta pati. Tai tiesiog bandau mokytis pakeisti požiūrio tašką. Nes save keisti galiu - kitų net nenorėčiau, nes pasikeitus kitam pagal mano poreikį, aš turėsiu analogiškai pasikeisti pagal jo poreikį. Tai gal ne , ačiū, tingisi

- 2025 03 28, 10:20 #436691 Pvz man labai lengva suprasti zmogu kai kitam sunku, as kazkaip tame labai empatiska. Galiu paguost, pasakyt, kad vaje vaje, nu jo, nelengva. Tai as paverciu, kad nu kaip vyras negali manes suprast, kaip jis toks emocionaliai neispruses?
Ir kaltinu as ji, nes man tu tableciu nereiktu jei butu labiau palaikantis. Dabar as turiu gert jas, kad man ta nuotaika reguliuotu, kitaip to stabilumo nera.
Pykstu as ziauriai

- 2025 03 28, 10:25 #436692 Treniruotis reikia, mokintis pasyebeti ir pasidziaugti ačiū už visas įžvalgas Emar vertinu tavo issakyta nuomone, apskritai man patinka tavo racionalumas, ko man labiausiai dabar ir truksta.

[emar]

- 2025 03 28, 10:33 #436693 Tai tu jį pamokyk sakyk, žek, aš tau sakau, bet tu nieko nesakyk dabar Penkias minutes patylim Per penkias minutes paprastai atslūgsta pirminis susierzinimas

Greičiausiai jis ir yra emociškai neišprusęs