nedepresuok.lt

Čia galėsim susirašyt savo nerimus ir taip juos sumažinti.

Aš šią akimirką nerimauju dėl šiandien kažkur nukištos ar pamestos savo a la darbo knygos (joje daugybė tik joje esančios info, KT receptas, dermatologų patarimai, talonėliai pas gydytojus ir bla bla). Nu, čia tai rimta.

Dar neramu, kad nespėsiu perskaityt visko būsimiems egzams iki reikiamo laiko, reikės labai skubėti ir pervargsiu. Neramu, nes bandysiu dirbti ir mokytis kartu. Taip pat neramina tai, kad kambaryje gyvensiu su seserimis - žinot, jos sava chebra ir dar jaunimas visiškas, tai galim nesutart dėl ramaus poilsio ir mokymosi sąlygų, kurios man būtinos.
Čia nerimta, nes tiesiog parodo mano įprotį blogai mąstyti apie ateitį ir nieko gero iš jos nelaukti. Depresyvus įprotis. Metam lauk, taip sakant.

Va kiek visko.

...dėl rytojaus....

Dėl (po)rytojaus.

dėl prasidedančių studijų ar aš sugebėsiu toliau tęsti mokslus.

......kad nevaziuoju i kaima pas mama , o bunu savo namuose....jauciuosi labai kalta ir negera dukra....

Siaubingai nerimauju dėl savo ir savo mažylės ateities....o ji juk dar labai mažutė ir jau tokius dalykus turi išgyvent...bet dabar nieko padaryt negaliu ir dėl to jaučiuos kalta,gal per mažai stengiuos?

Sesės sesės sesės.. :x Ir vistik dėl savęs irgi labai..

del busimos penktokes ejimo i mokykla...viskas keiciasi...

Dėl vizito pas daktarę

dėl prasidedančių paskaitų

Nerimauju dėl ateities... Bijau, kad nepajėgsiu mokytis. Su apatija gal dar kaip nors susidorosiu, bet pastaruoju metu ir atminties problemų atsirado...

Aš taip pat dėl to labai nerimauju, nemoku. :jap
Tiek kad man vaistai būtini, kad galėčiau mokytis. Kitaip ne mokausi, o nerimauju. Bet tikra tiesa, kad juos vartojant, atmintis suprastėja.

(Jei tave tai nors kiek gali pagauosti, tai aš metus gyvenau be vaistų - atmintis atsigauna.)

Nerimauju del puseseres, nes siandien ja pagulde i ligonine. Ji viduriuoja, vemia ir nualpo. Daro tyrimus.

....del savo beviltiskos padeties,esu kaip dusia be vietos,nezinanti kur save deti....ir viskas del to,kad nedirbu,negaliu pajusti saves...jauciuosi kaip pukelis,nesamas zemes pavirsiumi ir niekur neileidziantis saknu...

Pabandysiu surašyt galimus variantus, dėl ko šiuo metu jaučiu nerimą:

• dėl to, kad savaitę nelankiau paskaitų ir nespėsiu pasivyti kolegų;
• bijau priaugti svorio;
• bijau labai nepatikti naujosioms kambriokėms;
• bijau, kad jei toliau man bus sunku susikaupti ir sukoncentruoti, gali tekti imti akademines atostogas;
• baisoka, kad nebedirbsiu;
• jaučiu šiokią tokią kaltę dėl to, kad seniai belakiau močiutę;
• neramu, kad ir naujajame kambaryje bus sunku mokytis,]
etc.

Nepasakyčiau, kad palengvėjo.