- 2009 08 13, 12:55
#141804
Ajajai kookią skaudžią temą užvedei.. Pirmiausiai atsimenu kai nusbaigė mano ypatinga žiurkė

Pamenu vyras ryte žadina ".., Po..." Aš kas!? puolu prie narvo, o ji guli jau sustingus.. dingo visi miegai, ašarų buvooo.. O pati baisiausia netektis tai yra(išties buvo gal prieš 6m) mano kačių katės

: Skambutis į duris, atidarau, stovi toks paaugęs berniukas ir klausia: ar jūsų tokia pilka katė? Sakau, taip turim tokią. O jis: "Tai ją partrenkė mašina, ji nubėgo pas jus į kiemą kažkur ten" Iš jo veido supratau, kad mano reakcija buvo matyt įspūdinga, nes akivaizdžiai vaikinukas peršiko.. Aha, galvoju nubėgo, pati tai gal nieko, ėjau ieškoti, kviečiau, bet niekaip niekur neradau. Na, ką, galvoju belieka laukti. Po poros valandų jau visiškai neramu, dar kart galvoju pašniukštinėsiu, nuėjau už malkinės ir girdžiu gailų Miau ir kritimo garsą. Iškart supratau, kad tai ji nukrito pripuolu ir supratau, kad ji judina tik priekį. Jos žvilgsnio tada į mane ir balso nepamiršiu visą gyvenimą..akys tarsi maldavo " padėk man" ir kiaurai žvelgė. Suradau tokią skardą, skudurėlį, net paimt nežinau kaip, kad nepakenkt ir matau, kad jau nežmoniškai skauda. Kuo atsargioau ir greičiau lėkiau pas veterinarus. Ten tegalėjo suleist nuskausminančių ir paguodė, kad katės būna labai gajos.. Supratau, kad jei per naktį išgyvens, tai bus gerai. Parsivežiau ir žiūrėjau, kaip miega, į kiekvieną krustelėjima pati krūptelėdavau. Bet bet buvo per vėlu, prasidėjo priešmirtinės agonijos, ją pradėjo traukyt, garsiai šniokšti... Buvo nežmoniškai klaiku, kaip sužeistas žvėris blaškiausi po namus nežinodama ko imtis, nei rėkt, nei lėkt, nei sienas daužyt..Galop ji nurimo..visam laikui... Graužiau ir kaltinau ilgai save, kad gal blogai prižiūrėjau, gal per mažai šėriau, kad ėjo prie parduotuvės, kur žmonės kartais ką numeta valkataujančiom katėm..Ji būvo ypatinga, mano primcesė..aukštuomenės dama be dokumentų..
Sustabdykit pasaulį, aš noriu išlipti