- 2010 01 29, 23:11
#177351
man visada trūksta laiko, visa trūksta šiltų žodžių apkabinimų, draugų supratimo.
Bet šiandien man trūksta tėčio ir jo juoko, jo žaidimų, lindimų prie manęs ir mano daiktų ir jo pasakymo "Asta?Asta? Nu Asta?" ir kai pasakau "ką?!" jis išsivėpęs iki ausų atšauna "nieko", to man dabar labiausiai trūksta.
Bet šiandien man trūksta tėčio ir jo juoko, jo žaidimų, lindimų prie manęs ir mano daiktų ir jo pasakymo "Asta?Asta? Nu Asta?" ir kai pasakau "ką?!" jis išsivėpęs iki ausų atšauna "nieko", to man dabar labiausiai trūksta.
Tamsūs debesys, šviesos pabučiuoti, tampa dangaus gėlėmis.
(R. Tagore)
(R. Tagore)

