- 2010 09 05, 23:03
#201896
Nors vieno DRAUGO, kuriam galėčiau išpasakoti savo mintis, su kuriuo galėčiau kalbėtis apie bet ką ir nesijaudinti, kad liksiu vėl nesuprasta...
Nes vienatvė jau taip seniai lydi, tai tapo taip įprasta, bet kartu ir nepakeliama, kai matau kitus bendraamžius linksmai leidžiančius laiką kartu, o pati žinau, kad manęs laukia tik mylima katė ir tuščias kambarys, tai taip slegia... O taip norėtųsi nueiti į koncertą ne vienai ar į spektaklį kokį, kaip visi kiti žmonės, o ne kasdien sėdėti vienai kambary...
And if I ever go insane, please don't put your wires in my brain.