- 2010 12 08, 16:04
#211172
Tai va mano istorija prasidėjo ko gero jau prieš 3 metus. Būdamas 18metų(dabar man 21m) ir norėdamas pasitikėti savimi bei patikti panelėm,nusprendžiau eiti į sporto klubą,kačelint raumeny:) Nu ir prisikačelinau... Daviau staigų krūvį organizmui,netekau daug svorio ir vieną vakarą pajutau jog širdis pradėjo tankiai ir smarkiai daužytis...Nuo to laiko prasidėjo mano 3 metų periodas,kuris visiškai ištryntas iš mano gyvenimo,nes aš tik egzistavau. Ilgainiui ištiko pasikartojančios panikos atakos,nes širdis plakė iš vien,ėjau pas specialistus keitė vienus vaistus į kitus,kitus vaistus į trečius. Pas kokius "specialistus" tik nebuvau. Praeidavo širdis,pradėdavau kiaurą dieną miegoti,po to pradėjo ištisai galvą skaudėt iki sąmonės netekimo,pradėjo kamuot nemiga su haliucinaciniais sapnais,nei iš šio nei iš to kaip trenkdavo skausmas į galvą atrodavo,kad plyš galva,drebėdavao rankos,trūkdavo oro(tikrai man pasireiškė visi žinomi simptomai).
Žodžiu iš sveiko ir energingo jaunuolio,kuris turėtų džiaugtis savo jaunyste tapau savo pačio įkaitu.Šeip ne taip per 2 metus lyg ir truputį pažabojus fizinius pojūčius(jie tesėsi 2 metai diena iš dienos niekas nepadėjo),prasidėjo kitas etapas psichologinis ir dvasinis išsekimas.Pradėjau save kaltint kodėl man taip turėjo atsitikt,kodėl nejaučiu gyvenimo skonio taip kaip ankščiau,nuolat kamuoja prisiminimai tada kai nesirgau,netgi užuodžiu tuos kvapus kai būdavo gera džiaugtis savo jaunyste,tukstancius kartu galvojau apie savizudybe, gyvenimas papraščiausiai tapo monotoniškas ir neįdomus...Atrodo jog gyvenu tam,kad mirčiau,o ne gyvenu,kad gyvenčiau.
Kam kažkuo galiu padėt,rašykit