- 2011 04 23, 16:05
#224511
Niekur neradau temos apie šv.Vėlykas, šiuolaikiniai žmonės gal nelabai mato ir apgalvoja, suvokia vėlykų prasmės. Tai aš rašau šičia, prie kasdieninių maldų.
Per vėlykas reikia atleisti, žmonės nuo ketvirtadienio iki sekmadienio visas dienas lankosi bažnyčioj, eina išpažinties, priima komuniją ir yra šventinami, jų atsineštos gėrybės.
Kodėl reikia atleisti? Čia turbūt tam, kad galėtum eit pasitikti naujos gerų dalykų pradžios. Susitaikinti. Pirmiausiai su savim, su kitais.
Aš pamąsčiau truputį atsitraukęs nuo pašalinių garsų ar žmonių, ar visokių dalykų, kaip maistas, kurie nukreipia mintis tolyn nuo savęs ir truputį apmąsčiau, kas aš toks esu, o ypač koks esu.
Pirmiausiai reik sau pasistengt atleist, kad galėtum savo žmonėms atleist. Taigi pamąsčiau, ko labiausiai negaliu sau atleist. Tai gal būtų tas Ponas Beanas, kuris manyje apsigyvenęs yra. Vat paimu puodą per vėlai - viską apipilu. Ne su ta ranka laikau, aptaškau, paėmu per vėlai, per anksti ir viskas krenta iš rankų, viskas susigadina... Tai pagaliau supratau, kad to iš savęs neatimsi - reikia su tuo susigyventi: Pono Byno tikrai kažkiek gyvena manyje. O tai juk linksma

Ta prasme, tai nėra tragedija. Negali gi visi būti išminčiai karaliai saliamonai, tobulybių vieta yra muziejuje, tai aš džiaugious, kad kažkiek esu tas Ponas Bynas. Ir tada, kai imi į tai žiūrėt, kaip į komediją, nei į tragediją: kad va, toks gimiau, kaip liūdna nieko nepakeisi ir dar, kad toks tapau, nes visi tokių elementarių dalykų yra seniai, dar vaikystėj, pasimokę, o tu praleidai ar nesugebėjai išmokt, įsimint ar suvokt elementariųjų dalykų. Taigi, kai pats sau atleidi ir priimi, jog esi šiek tiek Ponas Beanas, tuomet ir lengviau būna suprasti kitus. Pvz.: kodėl brolis pasišaipė, kodėl draugės tavo nebenorėjo su tavim būti, nes gėdijosi, kodėl draugė tave skaitė pajuokos objektu, nei draugu ar partneriu. Taigi supranti, kad tai iš šono buvo fking juokinga

Tarsi tikrai žiūrėtum komediją "Ponas Bynas".

Viskas tep-lep, belekaip, viskas - iš rankų krenta, nusikalbėjimai ir šiaip kokie kvaili poelgiai ar išvaizda.
To negali nusiimti ar visiškai slėpti bei save bausti, kad kažkiek esi Mr.Bean (O kas gi nėra truputį Mr.Bean???) Netgi tie visi... Ponas Atkinsonas, Džimas Keris, Martinas, Boratas, Little Britainas ir visi kiti to idiotiškumo turi savo asmenybėje į valias, kadangi jie kaip aktoriai plėšydamiesi to neišreikštų, o kai asmenybė šiokia tokia į savo piešiamus herojus panaši yra, tuomet jiems net nesistengiant vaidint visi tie pokštai tiesiogiai vystosi su minimaliomis pastangomis.
Ta prasme, pasaulis nėra robotų karalystė ir niekada nesiekė tokiu virsti, visada reikia to ekstrasen... ekscentriškumo

jame. Taip kad tokie žmonės nenusipelno nei mirti, nei gyventi kažkokiuose mūruose, užstotuose nuo visuomenės didelėmis tvoromis. Ta prasme, jei nepridaro mirtinų nusikaltimų. Tada nusipelno.
O jei dirbti priimti.. ir mato kad toks žmogus yra visiškas nevėkšla, jo niekaip nepertvarkysi, o ir užsiimti nėra kada su tuo, kai tarkim daug kas laukia dirbti barmenais, konsultantėmis, kitokiom pareigom save įprasminti, tai gali žmogus, kuris nesusitvarko arba su juo nesusitvarko kiti, padirbti kokių nors dalykų, kur reikia cackintis ir terliotis. Šitokių darbų darbininku. Gali valyti, gali plauti, o gali ir drožinėti, surinkinėti nelabai sudėtingą aparatūrą, kitas - siūti, megzti, dirbti rankomis kažką tiesiog!
Gali mene save išreikšti, jei jau labai nerimsta, gali ir dykinėti. Dykinėjimas, gulinėjimas, "gulialinimas" irgi yra labai dažnai geriau, nei kenkimas ar darymas bėdos kam nors, materialinės žalos, jei nesusitvarkoma su darbais ir daiktais. Padykinės - ateis į protą. Suims save, užsiims prasminga ir kitiems naudinga veikla. Svarbu tik nepradėt atsakingų sprendimų priiminėt, būt atsakingu už kažkokį žmonių būrį, spręst problemas, reguliuot ir daryti labai didelės atsakomybės reikalaujančių darbų.
O kaip sakiau, išminčiai saliamonai retai kada būna pasaulyje, o ir tie kartais tampa nuobodūs. Taigi viva la... Mr.Bean in me.
Jei čia buvo tokia malda, tai tada... Amen
No prob - no prog!
