- 2012 06 04, 14:56
#260023
Sveiki, perskaičiau visą šią temą ir kai kurias kitas. Na, mūsų istorija tokia, kad mano vyrui pripažinta vidutinio sunkumo depresija. Pati pradžia su AD buvo praeitą rudenį (2011), viskas prasidėjo nuo skrandžio opos ir bendro silnumo, galvos skausmo. Tuomet išsigydėm opą ir galų gale gavo AD (Citalopram+Clonazepam+Xanax). Pagėrė jis gal apie 4-5 mėn, iki Kovo ir savavališkai po truputį nustojo gert. Metus gert savijauta vėl suprastėjo iki tokio silpnumo, kad ir atrodė kaip ligonis, ir jausmas siaubingas. Vėl priverčiau nueit pas psichatrą į KMUK ir po kažkokio testo pripažino vidutinio laipsnio depresiją. Išrašė Escitalopram su Tiapridi. Bet Tiapridzio nepirkom paskaitę internete jo anotacija :x Geriant tik Escitalopram pora sav vis tiek būdavo silpna, nors galvos skausmas apmažėjo, savavališkai pradėjo gert po pusę tabletės Xanax nakčiai. Tai dabar galvos nebeskauda, o silpnumas šioks toks likęs. Dabar jau kažkur mėnuo kap geria AD iš naujo.
Tačiau kiek skaitom, jam iš AD požymių yra tik bendras silpnumas, nuo kurio savaime nesinori jokios veiklos. Ir vis abejojam, ar čia tikrai depresija, nors ligų jokių kaip ir neranda. Tiesa, penktadienį dar eis pas kraujagyslių chirurgą, nes prisiskaitėm, kad dar gali būt kokia kraujagyslė galvoj užsikišus.
Na, tikėkimės, kad tai tiesiog depresija, kurią nugalėsim, nes tikrai norisi, kad vyras "pareitų" į įprastą gyvenimą. Nes, kaip abu snekam, pagaliau reikėtų džiaugtis gyvenimu, turim mažą sūnelį, apie kurį ilgai ilgai svajojom, turim namus, darbus... o štai reik kovot su baubu - depresija
