- 2012 08 08, 21:20
#269780
Vitalija rašė:To teiginio apie likima nereikia taip primityviai suprasti, kad mazdaug sedziu ir nieko nedarau. Pvz. vienas visa gyvenima dirba, vargsta, kuicias, knisas ir jam niekas nesiseka ir jis nieko neturi, o kitas, na, kad ir kaip pasakyta, sedi ir nieko neveikia, o jam viskas gerai gaunas - atsiduria reikiamu laiku reikiamoj vietoj...Mano gyvenime daug daug atveju kai viskas taip be pastangu sukrito ir as uz tai esu dekinga likimui
=)
Bet tai, mano manymu, daugiau isimtys, o ne taisykles. Statistikos mazuma, o ne dauguma. Buna kartais, kad labai stengiesi, bet vis tiek niekas nesiseka. Reciau buna taip, kad sedi rankas sudejes ir viskas ateina be pastangu - geras darbas, tobula seima su auksiniais vaikais ir t.t. Taip, buna, bet itariu, kad dazniau turi tiek, kiek pats del to stengiesi. Kiek studentu visiskai nesimokydami gauna diplomus su pagyrimais? Turbut mazai, dauguma juos gaunanciu aria juodai, geniju populiacijoje mazai. Daug tokiu pavyzdziu galima rasti.
Be abejo, visu zmoniu galimybes yra labai skirtingos, vieniems kazko pasiekti yra lengviau, kitiems sunkiau. Kad ir vel pavyzdys su studentu - aisku, kad lengviau gerai mokytis tam, kuri tevai islaiko, nuperka vadovelius, nei tam, kuris po paskaitu turi begti i du darbus. Bet nemanau, kad tai likimas, veikiau atsitiktinai susiklosciusios aplinkybes ir ta "likima" galima pakeisti.
Gal kazka papiktinsiu tokiomis mintimis, bet manau, kad tikejimais
likimais, dievo pirstais ar dar kuo yra tam tikra zmogaus gynybe funkcija. Zymiai lengviau del nesekmes kaltinti likima, nei save. Lengviau pasakyti, kad taip tiesiog nelemta, nei ideti pastangu kazka pakeisti. Taip tiesiog lengviau gyventi, toks ir pliusas. Tik vienas klausimas man kyla - ar nebuna taip, kad nesekmes dazniau nurasomos likimui, o sekmingi pasiekimai savom pastangoms? Na, bent jau psichologijos vadoveliuose raso, kad taip dazniausiai ir vyksta.
As nebandau cia gincytis, nes esu isitikinusi, kad nei as tavo nuomones nepakeisiu, nei tu mano, kiekvienas zmogus pasauli mato kitaip ir tai nera blogai. Be to, seniai aisku, kad zmogui budinga labiau pastebeti faktus, kurie patvirtina jo nuostatas ir siek tiek ignoruoti ivykius, kurie jas paneigia, tad gincytis nera prasmes. Man tiesiog idomu - ar manai, kad likima zmogus gali pakeisti, ar jei kazkas yra nelemta, tai to niekada ir nebus?