Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė mumu
#269692 tai būna, kad suserga ir toks, kuris rūpinosi sveikata, ir tikrai nelaikau to Dievo rykšte, viskam yra paaiškinimas, gal paveldimumas, genetika, aplinkos sąlygos ir pan.

O dėl to dėsnio, tai gal dėl to, kad žmones lengviau išgyvena kartu, bendruomenėje jiems gyventi geriau ir naudingiau nei vienam. Negalvojau dar rimtai apie tai, ekspromtu kalbu. Bet esu įsitikinusi, kad ne dėl Dievo malonės visa tai.

Aš netikinti, nepriklausau jokiai religijai.
Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#269701
mumu rašė:
Žinau, Paukšti, kad religija nėra lygu tikėjimui, bet iš tavęs kol kas nieko konkretaus neišgirdau, svarbiausi mano klausimai liko neatsakyti, todėl labai sunku su tavimi diskutuoti. Įdomu, ar tai dėl to, kad realiai nežinai, ką jauti ir kodėl, ar nemoki pasakyti?


mumu, as ir nenoriu sia tema diskutuoti. Parasiau savo nuomone, na o jei tau ji nepriimtina - pamirsk. O zmogaus ''sensoriais'' ivardinau neapciuopiamus jutimo organus, kuriu rodmenu kol kas neimanoma ismatuoti. Deja, nesutikai, tikriausia, zmogaus, skleidziancio malone spinduliuote. Jo dvasinis lygmuo toks aukstas, jog ir klausimas nekyla - kokia pas ji vertybiu skale.

O religiniu ir tikejimo klausimu placiau tau gali paaiskinti Mints. Nueik pas ji i dienorasti, pakviesk i si skyreli padiskutuot - gal atsakys i klausima aiskiau.
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#269702 As irgi netikiu visokiom pavadinkim ,,dievo bausmem'', dievo isklausytom maldom...bet va, kazkaip man atrodo, kad kiekvienas zmogus turi likima, jau nulemta gyvenimo kelia...kazkokia karma ar kas, nezinau kaip tai pavadinti...nezinau is kur tai, bet tikrai nemanau, kad ten kazkoks dievas strateguoja musu gyvenimus:)
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#269704
Vitalija rašė:bet va, kazkaip man atrodo, kad kiekvienas zmogus turi likima, jau nulemta gyvenimo kelia...)
va cia tai tiesa,likimu ir as tikiu...
Vartotojo avataras
Parašė sapnabernis
#269724 skamba pasyviai :achtung iš tokių teiginių gaima išplėtot filosofiją "vistiek yra likimas - tai darom belekaip, nes vistiek toks likimas" :achtung čia kaip kažkurioj sektoj, kur negalima kraujo perpylimo daryt - tipo jei jau žmogus neteko daug kraujo - toks jo likimas ir nereik daktarų :achtung
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#269725 bet kaip nedarom,bet kaip negyvenam ,bet zmogaus likima kazkas valdo. :angel
Vartotojo avataras
Parašė Vitalija
#269728 To teiginio apie likima nereikia taip primityviai suprasti, kad mazdaug sedziu ir nieko nedarau. Pvz. vienas visa gyvenima dirba, vargsta, kuicias, knisas ir jam niekas nesiseka ir jis nieko neturi, o kitas, na, kad ir kaip pasakyta, sedi ir nieko neveikia, o jam viskas gerai gaunas - atsiduria reikiamu laiku reikiamoj vietoj...Mano gyvenime daug daug atveju kai viskas taip be pastangu sukrito ir as uz tai esu dekinga likimui ;) =)
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#269730 su sapnabernio mintim nesutinku , o Vitalija parase ,taip kaip yra gyvenime. :angel
Vartotojo avataras
Parašė mumu
#269746 kodėl vieniems sekasi, kitiems nesiseka, yra daug priežasčių. Jos paaiškinamos. Beje, "sekasi" retai, dažniausiai ta sėkmė užsidirbama, vienokia ar kitokia kaina.

Paukšti, man per maža to, kiek pasakai. Supratau, diskutuoti nenori. Ir aš galvoju, ar yra čia dar apie ką diskutuoti. Tik dar labiau įsitikinau, kad didelė dalis tikinčių žmonių nežino, nei į ką tiki, nei kodėl tiki. Aš manau, kad nurašyti savo silpnybėm, kad perkeltų atsakomybę (likimui, pvz.), iš baimės ir dėl kitų, visai ne mistinių dalykų.

Man gyvenime yra labai svarbu žinoti, ką ir kodėl darau. Taip pat ir tikintis žmogus, mano supratimu, turi žinoti, KUO jis tiki. Kitaip kaip sugebės apginti vertybes (?), kuriomis paremtas jo tikėjimas?
Vartotojo avataras
Parašė intentions
#269749 O as nesuprantu, kodel reikia kazka ginti, tiksliai zinoti? Man, svarbu, zmogus geras, o jau i kokia baznycia jis eina ar neeina, kaip savo dieva isivaizduoja, man nesvarbu...
Vartotojo avataras
Parašė Paukstis
#269751
mumu rašė:...Tik dar labiau įsitikinau, kad didelė dalis tikinčių žmonių nežino, nei į ką tiki, nei kodėl tiki...


As manau - jog tokie teiginiai turetu buti argumentuoti. Kreipkis i teologus, jie savo moksliniuose darbuose turetu atlikti tyrimus, apklausas panasiais klausimais. O siaip, kad tu taip manai - subjektyvi tiesa.Taciau tai tavo tiesa. Kai as ko nezinau - irgi galiu manyti... Taciau po keliu nuomoniu sakyti, kad ''dar labiau isitikinau''- nera prasminga.
Vartotojo avataras
Parašė mumu
#269760 tai aš ir argumentuoju - mūsų diskusija tai parodė. Visų žmonių, kurių esu klaususi apie tikėjimą savo aplinkoje - sakė tą patį, t.y. negalėjo įvardinti kuo tiki ir kodėl tiki. Todėl manau, visai pagrįstai galiu teigti, jog jie nežino, kuo tiki, ar negaliu?

Įvardinimas man atrodo vienas iš svarbiausių dalykų išvis. Tai labai daug apima, nežinau net, ar pradėti rašyti, juk tema apie tai, ar Dievas išgirsta maldas. Galime kažkur kitur persikelti, jei dar kam nors įdomu tęsti šitą temą.
Parašėnemoku
#269780
Vitalija rašė:To teiginio apie likima nereikia taip primityviai suprasti, kad mazdaug sedziu ir nieko nedarau. Pvz. vienas visa gyvenima dirba, vargsta, kuicias, knisas ir jam niekas nesiseka ir jis nieko neturi, o kitas, na, kad ir kaip pasakyta, sedi ir nieko neveikia, o jam viskas gerai gaunas - atsiduria reikiamu laiku reikiamoj vietoj...Mano gyvenime daug daug atveju kai viskas taip be pastangu sukrito ir as uz tai esu dekinga likimui ;) =)

Bet tai, mano manymu, daugiau isimtys, o ne taisykles. Statistikos mazuma, o ne dauguma. Buna kartais, kad labai stengiesi, bet vis tiek niekas nesiseka. Reciau buna taip, kad sedi rankas sudejes ir viskas ateina be pastangu - geras darbas, tobula seima su auksiniais vaikais ir t.t. Taip, buna, bet itariu, kad dazniau turi tiek, kiek pats del to stengiesi. Kiek studentu visiskai nesimokydami gauna diplomus su pagyrimais? Turbut mazai, dauguma juos gaunanciu aria juodai, geniju populiacijoje mazai. Daug tokiu pavyzdziu galima rasti.
Be abejo, visu zmoniu galimybes yra labai skirtingos, vieniems kazko pasiekti yra lengviau, kitiems sunkiau. Kad ir vel pavyzdys su studentu - aisku, kad lengviau gerai mokytis tam, kuri tevai islaiko, nuperka vadovelius, nei tam, kuris po paskaitu turi begti i du darbus. Bet nemanau, kad tai likimas, veikiau atsitiktinai susiklosciusios aplinkybes ir ta "likima" galima pakeisti.
Gal kazka papiktinsiu tokiomis mintimis, bet manau, kad tikejimais
likimais, dievo pirstais ar dar kuo yra tam tikra zmogaus gynybe funkcija. Zymiai lengviau del nesekmes kaltinti likima, nei save. Lengviau pasakyti, kad taip tiesiog nelemta, nei ideti pastangu kazka pakeisti. Taip tiesiog lengviau gyventi, toks ir pliusas. Tik vienas klausimas man kyla - ar nebuna taip, kad nesekmes dazniau nurasomos likimui, o sekmingi pasiekimai savom pastangoms? Na, bent jau psichologijos vadoveliuose raso, kad taip dazniausiai ir vyksta.
As nebandau cia gincytis, nes esu isitikinusi, kad nei as tavo nuomones nepakeisiu, nei tu mano, kiekvienas zmogus pasauli mato kitaip ir tai nera blogai. Be to, seniai aisku, kad zmogui budinga labiau pastebeti faktus, kurie patvirtina jo nuostatas ir siek tiek ignoruoti ivykius, kurie jas paneigia, tad gincytis nera prasmes. Man tiesiog idomu - ar manai, kad likima zmogus gali pakeisti, ar jei kazkas yra nelemta, tai to niekada ir nebus?
Vartotojo avataras
Parašė maingirdas
#269782 bet buna zmogus ir daug darbo ideda ,baigia aukstuosius,turi vaikus,vyra ,bet nelaimingas,mes ir ta vadinam likimu.Gal cia ne i tema parasiau.Ir Dievas nepadeda ,kiek jo beprasytum.
Rasot ,kad toks zmogus nesistengia ,su tuo niekaip negaliu sutikti.
Bendrai rasau apie visus ,kad yra protingu nuomoniu ,bet yra ir kvailu.
Jau savo likimo tikrai nepakeisi.
Parašėnemoku
#269786 As juk rasiau, kad sutinku, jog buna, kad stengiesi ir nesiseka. Esme ta, kad manau, jog idedant pastangu tiesiog atsiranda didesne tikimybe, kad pasiseks, nei nedarant nieko.
Be to, idomu koks butu gyvenimas to zmogaus, kuris idejo daug darbo, baige aukstaji ir t.t., bet vis tiek yra nelaimingas, jei butu nieko nedares, niekaip nesistenges? Gal dar 100 kartu blogesnis?
Is kur gali atsirasti motyvacija kazka veikti, jei jautiesi negalintis pakovoti pries likima? Ar matoma kazkokia prasme stengtis, jei manai, kad bet kuriuo atveju bus taip, kaip likimas nuleme? Nes kaip suprantu, jei likimo pakeisti neimanoma, tai nera prasmes vargti, vis tiek ne nuo taves priklauso gyvenimas, o nuo kazkokiu isoriniu jegu, kuriu niekaip negali kontroliuoti.