- 2013 05 12, 15:27
#296900
maingirdas rašė:Piko,kodel aš sapnuoju visus mirusius ,per sapnus aš su jais kalbu ,nes jie tada būna gyvi .Ir taip pastoviai ,visą giminę sapnuoju .Mes sapnuose nesipykstam ,gražiai pasikalbam. Aš jau esu vyresnio amžiaus ,galvoju ,gal mane kviečiasi ... :angel
Tokie sapnai yra gedėjimo proceso dalis, kartais juos sapnuojame kai negalime galutinai susitaikyti su mirtimi, netektimi, kartais per savo veiklą darbą stengiamės išsaugoti ryšį su mirusiaisiais ( pvz tęsiame jų pradėtus darbus). Su juo galutinai neišiskiriame, toliau palaikome ryšį. Laikui bėgant keičiasi kalba su mirusiuoju, po truputį susitaikoma su jo netektimi, suprantame, kad gyvenimas pasikeitė.
Paskutinis gedėjimo etapas yra naujo santykio su savimi ir pasauliu atradimas. Vis dar būna momentų, kai verkiame, liūdime, bet grįžta stabilumas, energija, gebėjimas džiaugtis. Vėl atrandame gyvenimo prasmę. Tada miręs asmuo tampa ,,vidine figūra", mūsų vidinio pasaulio dalimi. Taip mes išlaikome ryšį ir kartu ,,paleidžiame" mirusį.
Prie gedėjimo grįžtame per mirusiojo metų sukaktis, metines, galime net nepastebėti ir nesusieti liūdesio su datomis, bet jos yra svarbios.
Taigi turbūt pati jaučiate ar jūsų gedėjimo procesas jūsų neįklampina į pastovų liūdesį, sielvartą, depresiją ir ar jums sekasia atsisveikinti su mirusiais.
Liūdna yra gridėti, kad galvojate, jog jus ,,kviečiasi". Ar tai labiau tikėjimo ir prasmės ieškojimo klausimai ar apatija, noro gyventi nebūvimas?