- 2013 11 02, 01:09
#305654
Sveiki,
Rašau, nes susidūriau su tokia problema. Turiu nerimo sutrikimą ir ketipinorą geriu porą metų, dozė buvo didinama palaipsniui. Iš pradžių jaučiau, kad jie labai migdo, bet pripratau pamažu ir visai neblogai jaučiausi. Geriu ne tik ketipinorą, geriu dar ir paroxetiną, mirtazapiną ir cikladolį.
Bet grįžtu prie ketipinoro. Gydytoja palaipsniui bedidindama dozę padidino ketipinorą iki 750 mg per dieną. Kol kas viskas buvo gerai. Bet vasaros pabaigoje pradėjau jaust lengvą pykinimą. Galvojau gal šiaip kas, juk daug geriu vaistų ir skrandis jautrus pasidaręs, turiu lengvą skrandžio eroziją. Užsiminiau gydytojai kad gal jau reiktų mažint, nes jaučiuosi neblogai, nebėra jokių įkyrumų, kokie anksčiau buvo, bet ji pasakė, kad būtų klaida rudenį vaistus mažint. Na aš ir nesiginčijau. Nors aš pati domiuosi medicina ir turiu savo nuomonę, bet man atrodė, kad ta mano gydytoja visai protinga, nors jauna dar, gal 5 -iais metais už mane vyresnė.
Ir esmė. Vieną dieną ramiai gaminau pietus ir man pasidarė silpna, pradėjo trūkt oro, išėjau į kiemą, širdis daužėsi kaip pašėlus atrodė, kad išlįs per gerklę, gerai, kad mama buvo šalia, ji man puolė matuot spaudimą, o aš sakau geriau greičiau skambink greitajai, nes man labai blogai. Pradėjo tirpt kairė pusė kūno. Ir spaudimas mano visą gyvenimą buvo žemas arba normalus, ir pulsas retas, nes aš daug sportavau anksčiau. O kai pamatavo atvažiavus gydytoja, buvo 160 ant kažkiek ir puslas virš 90 nors aš jau buvau aprimus šiek tiek, bet visa kalatojausi, mane kratė drebulys. Bet pasakė, kad viskas nerviniu pagrindu.
Bet tai nesibaigė, kitom dienom vėl man pradėjo užeidinėt tas blogumas.
Peržiūrėjau vaistų šalutinį poveikį, ir ketipinoras man užstrigo, nors jau buvau skaičius apie jį. Jį reikia atsargiai skirt žmonėms, kurie turi kraujotakos sutrikimą, turi žemą kraujo spaudimą ir yra linkę alpt. Kad ilgą laiką pavartojus gal atsirast kažkoks neuroleptinis sindromas, gali sutrikt širdies ritmas.Nuėjau ir pasakiau, tai savo gydytojai. O ji tokia vis skubanti ir neturinti laiko išklausyt. Sako ne ne, negali būt, čia gal šiaip toks momentinis pablogėjimas, ir išrašė bromazepamo dar prie visos šitos krūvos vaistų. Bet man vėl pradėjo kartotis tie priepuoliai, pradėjau sekt, kada man tai užeina, o gi kai tik išgeriu vaistus ryte pavalgius, tai ir užeina. Pabandžiau ketipinoro išgert visai kitu metu nei įprasta ir vėl užėjo. Tuo metu buvau išėjus iš namų, norėjau grįžt, nes pradėjo pintis kojos, akyse temo, atrodė tuoj tuoj neteksiu sąmonės. O vieną dieną iš vis maniau viskas jau mirštu, nes pradėjo pykint baisiai, vėl širdis kalė atrodė sprogs, akyse temo, visa tirpau. Mama iškvietė greitąją, bet priėmime pasakė, kad čia man panikos priepuolis. Sunkiai, bet patikėjau, kad tai gal ir tiesa, nes man niekada nebuvo taip buvę.
Jei tai ir buvo tikras panikos priepuolis, tai tiek to. Bet.
Gydytoja prieš skirdama ketipinorą nepaklausė, kokia mano sveikata. O aš esu iš tų žmonių, kur greitai alpsta, visos mano šeimos moterys turi mažesnių ar didesnių kraujotakos sutrikimų, tuo pačiu ir aš. Taip pat spaudimas žemas. Nuėjau vėl pas gydytoją ir pasakiau, kas mane neramina, sakau , kad gali būt nuo ketipinoro taip, sakau, kad man sutriko širdies ritmas, kraujotaka. Kai aš taip jai pasakiau, ji išsigando, nors stengėsi to neparodyt. Aš dar pasakiau, kad gal reiktų kuo pakeist tą vaistą , nes jis man matomai netinka ir aš ketipinoro nebegeriu. O ji pasakė, kad palikim kol kas viską taip kaip yra ir liepė ateit po savaitės.
Kai atėjau po savaitės, ji matomai buvo pasitarus su kažkuo, kaip elgtis, nes elgesys labai pasikeitė. Aš tik atsisėdau ir ji pradėjo pilt man tiradą, kad ji mokėsi 11 metų, kad perka knygas po 100 Lt ir skaito apie vaistus, jog internete ar informaciniam lapely nėra teisinga informacija, kad ketipinorą nutraukus nebūna abstinencijos laikotarpio, kad ji per prievartą nekiša man tų vaistų. Aš vistiek nepasidaviau ir ramiai dėsčiau, kad skaičiau jog tokia didelė dozė skiriama tik stacionare prižiūrint gydytojui, kodėl man ėmė ir nei iš šio nei iš to sutriko kraujotaka ir širdies ritmas.
Na trumpiau sakant gydytoja iki šito pablogėjimo buvusi labai maloni su manimi, dabar tapo tokia atžagari ir visas tas jos kalbėjimas buvo maždaug "atstok tu nuo manęs aš tavęs nenugydžiau".
Net nežinau ką galvot. Aš nesu linkusi prisigalvot ligų, man jokio malonumo eit pas tuos gydytojus. Bet esu priversta, kai sveikata tokia.
Nors naudoju visokias tas savipagalbos priemones - judu grynam ore, skaitau, laikau šunis, kates, nes gyvenu sodyboje.
Žodžiu ar esate nuo ketipinoro kas nukentėję ? Ar čia tikrai man tik nerviniu pagrindu?
Būsiu dėkinga už bet kokį pasidalijimą patirtimi. Ačiū.
Niekada nepasiduok