Kovos su depresija klubas
Moderatorius: signs
tik pasekmes ,kad uzastrino baimes iki siol . Nuejau pas . gyd paklause ar jau praejo , pasakiau ,kad susimazinau ketipinoro ir praejo , nieko nesake ,nutylejo . Del to jau net haloperidoli rase .
DeVilbiss rašė:As ilgai ji geriu doze 400 mg buvo , nutiko taip ,kad naktim sirdis kaldavo ziauriai ,aisku baimes ,kankinausis ne viena menesi , toki vakarai aisku itakojo ,kad ir i diena persikele baimes , kazkaip neitariau , del ko , tik va kazkaip keista ,kad vakare isgeriu ketipinoro ir prasideda ,sirdis kala ,kad net ausyse tvinksi , aisku gerdavau klonazepamo ,numusdavo sirdies kalima , sugalvojau susimazint per puse doze , aisku su miegu ne kas , bet dingo visa tai
DeVilbiss rašė:Atmintis teoriskia nuo ju pablogeja ,bet as tai nieko nejauciu , net testuose parasyta labai gera atmintis . Dabar laikinai olanzapina ,veliau nezinau kokiu ,bet ne kvetiapino ir klonazepama vartoju .
Ypač su alkoholiu. O olanzapinas padeda tau ? kaip jis tave veikia ?
kunigaikštisMyškinas rašė:Labas, T_e_M_I_D_e, užjaučiu dėl tokios patirties...
Aš vienu momentu gėriau 800mg, bet sumažinom, nes mane labai ėmė mieguistumas ir aš miegodavau po šešiolika valandų.
Aš tikiu, kad tau viskas gali būt nuo quetiapino, nes dozė tikrai didelė, užtai man tokią dozę buvo užkėlę ligoninėj su priežiūra, neįsivaizduoju, kad gali būt kitaip... Ar yra galimybė pakeist gydytoją?
Anomaly rašė:O kaip jūs manot ar priklausomybė Ketipinorui atsiranda?Man gydytoja įrodinėjo,kad neatsiranda,bet aš pabandžiau nakčiai neišgerti ir jau nebegalėjau užmigti...aš jį geriu vietoj migdomųjų.Geriu 50mg.nors ankščiau užtekdavo ir 25mg.todėl darau išvadą,kad priklausomybė atsiranda.
T_e_M_I_D_e rašė:Sveiki,
Rašau, nes susidūriau su tokia problema. Turiu nerimo sutrikimą ir ketipinorą geriu porą metų, dozė buvo didinama palaipsniui. Iš pradžių jaučiau, kad jie labai migdo, bet pripratau pamažu ir visai neblogai jaučiausi. Geriu ne tik ketipinorą, geriu dar ir paroxetiną, mirtazapiną ir cikladolį.
Bet grįžtu prie ketipinoro. Gydytoja palaipsniui bedidindama dozę padidino ketipinorą iki 750 mg per dieną. Kol kas viskas buvo gerai. Bet vasaros pabaigoje pradėjau jaust lengvą pykinimą. Galvojau gal šiaip kas, juk daug geriu vaistų ir skrandis jautrus pasidaręs, turiu lengvą skrandžio eroziją. Užsiminiau gydytojai kad gal jau reiktų mažint, nes jaučiuosi neblogai, nebėra jokių įkyrumų, kokie anksčiau buvo, bet ji pasakė, kad būtų klaida rudenį vaistus mažint. Na aš ir nesiginčijau. Nors aš pati domiuosi medicina ir turiu savo nuomonę, bet man atrodė, kad ta mano gydytoja visai protinga, nors jauna dar, gal 5 -iais metais už mane vyresnė.
Ir esmė. Vieną dieną ramiai gaminau pietus ir man pasidarė silpna, pradėjo trūkt oro, išėjau į kiemą, širdis daužėsi kaip pašėlus atrodė, kad išlįs per gerklę, gerai, kad mama buvo šalia, ji man puolė matuot spaudimą, o aš sakau geriau greičiau skambink greitajai, nes man labai blogai. Pradėjo tirpt kairė pusė kūno. Ir spaudimas mano visą gyvenimą buvo žemas arba normalus, ir pulsas retas, nes aš daug sportavau anksčiau. O kai pamatavo atvažiavus gydytoja, buvo 160 ant kažkiek ir puslas virš 90 nors aš jau buvau aprimus šiek tiek, bet visa kalatojausi, mane kratė drebulys. Bet pasakė, kad viskas nerviniu pagrindu.
Bet tai nesibaigė, kitom dienom vėl man pradėjo užeidinėt tas blogumas.
Peržiūrėjau vaistų šalutinį poveikį, ir ketipinoras man užstrigo, nors jau buvau skaičius apie jį. Jį reikia atsargiai skirt žmonėms, kurie turi kraujotakos sutrikimą, turi žemą kraujo spaudimą ir yra linkę alpt. Kad ilgą laiką pavartojus gal atsirast kažkoks neuroleptinis sindromas, gali sutrikt širdies ritmas.Nuėjau ir pasakiau, tai savo gydytojai. O ji tokia vis skubanti ir neturinti laiko išklausyt. Sako ne ne, negali būt, čia gal šiaip toks momentinis pablogėjimas, ir išrašė bromazepamo dar prie visos šitos krūvos vaistų. Bet man vėl pradėjo kartotis tie priepuoliai, pradėjau sekt, kada man tai užeina, o gi kai tik išgeriu vaistus ryte pavalgius, tai ir užeina. Pabandžiau ketipinoro išgert visai kitu metu nei įprasta ir vėl užėjo. Tuo metu buvau išėjus iš namų, norėjau grįžt, nes pradėjo pintis kojos, akyse temo, atrodė tuoj tuoj neteksiu sąmonės. O vieną dieną iš vis maniau viskas jau mirštu, nes pradėjo pykint baisiai, vėl širdis kalė atrodė sprogs, akyse temo, visa tirpau. Mama iškvietė greitąją, bet priėmime pasakė, kad čia man panikos priepuolis. Sunkiai, bet patikėjau, kad tai gal ir tiesa, nes man niekada nebuvo taip buvę.
Jei tai ir buvo tikras panikos priepuolis, tai tiek to. Bet.
Gydytoja prieš skirdama ketipinorą nepaklausė, kokia mano sveikata. O aš esu iš tų žmonių, kur greitai alpsta, visos mano šeimos moterys turi mažesnių ar didesnių kraujotakos sutrikimų, tuo pačiu ir aš. Taip pat spaudimas žemas. Nuėjau vėl pas gydytoją ir pasakiau, kas mane neramina, sakau , kad gali būt nuo ketipinoro taip, sakau, kad man sutriko širdies ritmas, kraujotaka. Kai aš taip jai pasakiau, ji išsigando, nors stengėsi to neparodyt. Aš dar pasakiau, kad gal reiktų kuo pakeist tą vaistą , nes jis man matomai netinka ir aš ketipinoro nebegeriu. O ji pasakė, kad palikim kol kas viską taip kaip yra ir liepė ateit po savaitės.
Kai atėjau po savaitės, ji matomai buvo pasitarus su kažkuo, kaip elgtis, nes elgesys labai pasikeitė. Aš tik atsisėdau ir ji pradėjo pilt man tiradą, kad ji mokėsi 11 metų, kad perka knygas po 100 Lt ir skaito apie vaistus, jog internete ar informaciniam lapely nėra teisinga informacija, kad ketipinorą nutraukus nebūna abstinencijos laikotarpio, kad ji per prievartą nekiša man tų vaistų. Aš vistiek nepasidaviau ir ramiai dėsčiau, kad skaičiau jog tokia didelė dozė skiriama tik stacionare prižiūrint gydytojui, kodėl man ėmė ir nei iš šio nei iš to sutriko kraujotaka ir širdies ritmas.
Na trumpiau sakant gydytoja iki šito pablogėjimo buvusi labai maloni su manimi, dabar tapo tokia atžagari ir visas tas jos kalbėjimas buvo maždaug "atstok tu nuo manęs aš tavęs nenugydžiau".
Net nežinau ką galvot. Aš nesu linkusi prisigalvot ligų, man jokio malonumo eit pas tuos gydytojus. Bet esu priversta, kai sveikata tokia.
Nors naudoju visokias tas savipagalbos priemones - judu grynam ore, skaitau, laikau šunis, kates, nes gyvenu sodyboje.
Žodžiu ar esate nuo ketipinoro kas nukentėję ? Ar čia tikrai man tik nerviniu pagrindu?
Labas. Cia viskas tau buvo del tavo ligos, o ne nuo vaistu. Tu linkisi itarti sau ligas ir per daug tyrineji savo kuna, perdaug impulsyviai sureguoji I kiekviena sirdies duzi. Parasyk man privaciai jei bus kokiu klausimu del vaistu ar ligos padesiu.
Būsiu dėkinga už bet kokį pasidalijimą patirtimi. Ačiū.
lapė pašovė medžiotoją rašė:Anomaly rašė:O kaip jūs manot ar priklausomybė Ketipinorui atsiranda?Man gydytoja įrodinėjo,kad neatsiranda,bet aš pabandžiau nakčiai neišgerti ir jau nebegalėjau užmigti...aš jį geriu vietoj migdomųjų.Geriu 50mg.nors ankščiau užtekdavo ir 25mg.todėl darau išvadą,kad priklausomybė atsiranda.
Man gydytojas sakė, kad ramiai galiu juos gert ir porą metų, tiek, kiek reikia, priklausomybė neatsiras. Geriu juos vietoj raminamųjų ir migdomųjų. Didesnės dozės reikia galbūt dėl to, kad jie tik iš pradžių taip migdomai veikia, po to kūnas pripranta po truputį. Bet, kaip man sakė ne vienas gydytojas, jie nesukelia tokios psichologinės priklausomybės kaip koks Xanaxas ar migdomieji.
the ending rašė:išrašė užvakar man 200mg, pirma dieną kai išgėriau, tai staigiai svaigulys užėjo, gerai, kad gulėjau. Atrodo, jog viskas plaukia, o pats it sklandytum, tada koja eme gelt ar nutirpo, nebuvo jėgų jos pajudint, mėginau apsiverst ant šono, visiškai jėgų tam nebuvo. Atsikėliau žiauriai apsvaigus, nesugebėjau atsikelt. Daug maž ant kojų stovėjau ramiai apie 13-14h, o gėriau juos 21.30-22.00 kažkur. Visą dieną apsiblausus buvau. Vakar išgėriau, jausmas toks pat, tik dar rankų nepatogumas prisidėjo ir sunkus kvėpavimas, na, gal pirmą dieną irgi buvo, bet nepamenu, atsikeliau bent jau išsimiegojus, bet prabudinejau naktį, pirmą tai visą miegojau. Galva nesvaigo, bet vis tiek kažkoks nesavas jauties. Dabar trečias kartas, išgėriau, nežinau, palengva jaučiu svaigulį.
Klausimas tiems, kas gėrėt, taip ir turi būt? čia viskas gerai, po to susinormalizuos savijauta? nes po pirmo karto galvoju eina nafik, nebegersiu daugiau, bet vakar išgėrus ne taip stipru buvo.
