nedepresuok.lt

- 2013 04 12, 19:11 #295502 Apie mirtinguma, susimastoma nuo vaikystes... kiekvienoje gyvenimo pakopoje isgyvenam tai skirtingai.... Kazkiek priklauso nuo auklejimo... Bet, manau, jog apie isejima is siuo pasaulio, anksciau ar veliau, visi masto.... Isimciu nera. Tik gal svarbu, kad tai netaptu apsunkinanciaiomis gyvenimo aplinkybemis...

"Nėra problemų - nėra galimybės vystytis".

- 2013 08 09, 21:17 #302143 Nežinau, gal nuotaika tokia... ar atkrytis... Neišeina iš galvos mire artimieji, ypač tie, kuriems jaučiu didelę dėmesio skolą... Žinau, kad nei vienas ant manes nepyko, ir aš jiems viską esu ateidus, bet kaip ištrint tą skaudulį, kurį kažkada sukėliau? Šiandien pagalvojau, kad nėra materialinės vertybės, kurios pagailėčiau atiduot, jei kas leistų susitikt su išėjusiais... Bet ką atiduočiau, jei galėčiau pamatyt, kad mirtim sielos gyvenimas nesibaigia...

- 2013 08 10, 20:51 #302190 Manau, kad uztektu tuo nuosirdziai tiketi... jog yra pomirtinis gyvenimas... ir jokiu abejoniu negali buti. Viskam savas laikas. Visi susitiksim Tad ir pragyventi gyvenima taip reikia kad kuo maziau skaudinti viens kita. Net visai svetimus zmones... O liudesis, kaltes jausmas... tai visuomet lydim mus netekus artimuju.. priklauso nuo santikio artumo.. nuo pragyvento laikotarpio kartu... ka spejome vienas kitam duoti esant zemeje.. Laikas gydo... bet labai letai...

"Nėra problemų - nėra galimybės vystytis".

- 2013 10 14, 15:09 #304431 Po mirties žmonės patenka į skaistyklą,į pragarą,į rojų :angel

- 2013 11 02, 22:41 #305710 "Žmogus gyvena ir neregimais siūlais prisiriša prie žmonių, kurie jį supa.

Ateina išsiskyrimo valandos, siūlai įsitempia ir trūksta, liūdnai suskambėdami lyg smuiko stygos.
Ir kiekvieną kartą, kai siūlai trūksta, arti širdies žmogus pajunta neišpasakytai aštrų skausmą."

- 2013 12 11, 00:10 #307888 [quote="Būsena"]Aš galvoju, o jūs kartais filmo "Baubas" sovietiniais laikais neprisižiūrėjot? Ot šlykštus buvo filmas apie agresyvią karstu skraidančią numirėlę. Ilgam aš jo dėka ir numirėlių ir tamsos bijojau. Štai iš kur mano tokio pobūdžio baimės. Aš iki šiol filmų apie visokius prisikeliančius lavonus pakęsti negaliu.

O iš savo keistų nutikimų serijos-prisimenu, kad bėgant pieva kažkuriam laikui pakibau ore. Tiksliau kojos pabuvo atsiplėšę nuo žemės. Turbūt neilgam laikui. Labai nepaprastas jausmas. Nežinau ar kas matė, kiek atsimenu niekam nepasakojau-vistiek būtų nepatikėję. Amžiaus neprisimenu.[/quote
tau buvo spontaninis OOBE (out of body experience) , jogai medituojant gali taip iseiti is kuno

- 2013 12 11, 08:37 #307890 Ačiū ksiela už informaciją. Pačiai buvo sunku patikėti, kad taip buvo.

"Būk savimi. Visos kitos vietos jau yra užimtos."
O. Vaildas

Citata iš:http://www.mukatanas.blogspot.com/search/label/Sunkumai

- 2014 02 27, 18:45 #312638 O va kas nors susimąstėt, kad galbūt mes kaip ir esam "po mirties" ir gyvenam anapus? Ir gyvenam laukdami tolimesnės sąmonės būsenos pasikeitimo?
Gal čia buvo, kas iškėlė šią mintį. Tada atsiprašau už pasikartojimą.

"We are our choices" - J.P. Sartre

- 2014 02 27, 19:51 #312644 Aišku, nežinomybė po mirties visus domina .

Aš turiu ligą, bet ne ji - mane

- 2014 02 27, 20:23 #312653 Maingirdas: bet ir baisu tuo pačiu metu

"We are our choices" - J.P. Sartre

- 2014 02 27, 20:41 #312657 Ta nežinomybė baisi, nesvarbu ar rytojaus nežinomybė, ar po mirtinio gyvenimo, ji gąsdina.

" LET it Be".

- 2014 02 28, 08:38 #312697 Freudai, man kaip cia pasakius, sunkiausiu depresijos etapu kartais atrodydavo, kad as mirus ir palaidota, o cia mano siela blaskos po tas vietas kur gyvenau kazkoks toks netikrumo pojutis apimdavo nelabai moku ir nupasakot bet cia buvo ligos ir netinkamu vaistu paseka. Bet teko patirti toki jausma.

- 2014 02 28, 11:04 #312706 Vitalija: Puikiai suprantu, nes man kartais atrodo, kad esam pomirtiniame gyvenime ir negana to, dar ir kartoninėje dėžėje. Toks keistas jausmas, kuri stengiuosi ignoruoti kas kart, kai jis aplanko. Taigi nežinau, ką jautei tu tuo metu kai tai išgyvenai, bet žinau, kad tie pojūčiai labai nemalonūs.

"We are our choices" - J.P. Sartre

- 2014 02 28, 12:08 #312719 Niekas nežino kas bus kai mirsime. Gal ir nėra jokio anapusinio pasaulio. Tiesiog, užsimerki ir viskas, tavęs čia nebėra ir niekur kitur nebebus. Netikiu jokia reinkarnacija... Manau po šio gyvenimo daugiau nieko ir nėra. Keista, bet manęs kažkaip visa tai negąsdina. O kaip tik žavi, netgi traukia...

Galbūt aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet už tat sustojau ten, kur norėjau. — [Douglas Adams]

- 2014 02 28, 18:51 #312769

O va kas nors susimąstėt, kad galbūt mes kaip ir esam "po mirties" ir gyvenam anapus? Ir gyvenam laukdami tolimesnės sąmonės būsenos pasikeitimo?
Gal čia buvo, kas iškėlė šią mintį. Tada atsiprašau už pasikartojimą.

"Gali būti, kad šis pasaulis yra kitos planetos pragaras".
Kažkaip prisiminiau. Tik neprisimenu, kas taip pasakė.