nedepresuok.lt

- 2013 02 13, 02:13 #293018 Sirdies, skrandzio, galvos skausmai, sviesos, garso baime, o siaip tai depresija visus pojucius sustiprina, tarkim jeigu kazka skauda, jei tuo metu paumejus depresija, tai skaudes dvigubai. Gal tada kazkaip per daug mastai apie tuos pojucius tai taip ir gaunas.

- 2013 02 28, 21:29 #293636

Labas,tai va,tų požymių,dabar kai pagalvojau - begalė,tik kartais jie labai stipriai pasireiškia,o kartais ir beveik nepasireiškia (tai būna retai).Dar,manau tos depresinės būklės ne visų sergančiųjų tokios tap.
Taigi,mane visada kankina kaltės jausmas,dėl visokių nenusisekusių svetimų žmonių likimų,gaila visų,garaužiuosi kad negaliu padėti...
Jaučiu visada,kad mano raumenys įsitempę. Naktį dažnai sapnuodavau košmarus,kelis kartus prbundu ir po to sunku užmigti.Nenoras keltis ryte iš lovos,nenoras gaminti valgyti,nenoras dieną išeiti į orą,tarp žmonių,didelis galvos skausmas iki pikinimo,vidurių skausmai,neturiu savo nuomonės,bijau ją išreikšti,nes galvoju kad nusišnekėsiu,baimė,kad nespėsiu padaryti laiku visų darbų,kad neatsakingai dirbu,vrksmas dėl smulkmenų,liūdna beveik visada ir t.t.
Geriau pasijaučiau kai pradėjau lankyti psichoterapiją ir,aišku gerti vaistus.Padaryta labai mažytė bet šiokia tokia pažanga.

viska ka cia perskaiciau,,matau SAVE

- 2013 03 01, 21:21 #293678

O man skydliaukes veikla sutrikusi.
Lietuvoj nieks nekreipe jokio demesio i ta skydliauke - na, letesne medzisgu apykaita, ir tiek.
O cia kai pasisakiau, tai man psi nuskele, kad skydliaukes sutrikimai galejo itakoti mano susirgima depresija
Dabar darys kraujo tyrimus ir jeigu ta skydliauke vis dar issidirbineja, AD keis i kazkoki vaista, kuris tipo padeda skydliaukei, bet kartu veikia ir kaip AD.
Dar tokiu negirdejau...depresija -del skydliaukes???

O as kai nuejau tirtis del skydliaukes, gydytoja liepe istiesti rankas. Kai pamate trumora, pasake: duok Dieve, kad cia butu skydliauke. Po sito pasakymo man atsivere akys. Tiesiu taikymu nudroziau pas psichiatra. Skydliauke visai niekuo deta buvo.
Man buvo per mazas leukocitu kiekis. Nuolatine neauksta temperatura. Ziauriai suko vienos kojos nyksti. Ir nuolatiniai issigalvojimai apie nepagydoma liga.

- 2013 09 09, 11:06 #303158 labiausiai trukdo gyventi nerimas, nuotaiku kaita, nesugebejimas kontroliuoti emociju, panikos, baimes priepuoliai, nenoras buti tarp zmoniu, neteisingas saves, aplinkos ir kitu zmoniu vertinimas...ir neturejimas i ka atsiremti...

- 2013 09 10, 16:42 #303178

labiausiai trukdo gyventi nerimas, nuotaiku kaita, nesugebejimas kontroliuoti emociju, panikos, baimes priepuoliai, nenoras buti tarp zmoniu, neteisingas saves, aplinkos ir kitu zmoniu vertinimas...ir neturejimas i ka atsiremti...

Su manim lygiai tas pats. Ypač šitie simptomai trukdo darbe, kadangi esu pardavėjas tai tenka bendrauti su pirkėjais, o tai sukelia man nenusakomas kančias.

During your life, never stop dreaming. No one can take away your dreams – Tupac Shakur

- 2013 10 13, 11:39 #304348 Kalbant apie somatinius pojūčius, tai beveik visada turiu aukštą širdies pulsą, labai dažnai streikuoja skrandis, galiu "pasigirti" dar karts nuo karto užeinančiu galvos skausmu.

Galbūt aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet už tat sustojau ten, kur norėjau. — [Douglas Adams]

- 2013 11 15, 12:09 #306278 skaitineju jusu visu savijautu pasidalijimus. As kazkada turejau bedu su panokos priepuoliais, buvo laikas kai gydziausi ir issigydziau ir psichologiskai susitvarkiau su savimi, jau du metai kai nieko panasaus nevyksta, o jei dabar jauciu kazka panasaus moku su tuo susidoroti. Blogiausia tai, kad esu visiskoje neviltyje, neturiu jegu ir noro niekam ir si busena mane labai baigina. zinoma 7 dienos kai geriu AD ir dar poveikio nematau, gal reikia laiko, kad jegos atsirastu kazka daryti. ar yra kam nors buve kad jegu nebutu niekam, tiesiog fiziskai esu issekusi.

[Astro-Meška]

- 2013 11 19, 10:48 #306527

...ar yra kam nors buve kad jegu nebutu niekam, tiesiog fiziskai esu issekusi.

Daug kam, manau, taip buvo. Man irgi. Prisimenu pradžioj gėriau tas tab. ir laukiau stebuklo... bet gert vaistus neužtenka reik ir pačiam daug darbo įdėt ar su psi- pagalba ar su artimais ar pačiam kapstytis. Žodžiu, net čia rašymas ir skaitymas gali padėti. Yra tų būdų svarbiausia kad kai būna tas nieko nenoriu, tai neužsikelt didelių tikslų, o pvz susiklot lovą, nusiprausti, susitvarkyt kojinių stalčių. ir taip po truputį po truputį vis daugiau, po to išeit pasivaikščioti, užsiimt biblioterapija ir pan. ir pan. ir bent jau savivertė bus.

I am a silent warrior...
Forumo taisyklės[//>>>čia<<<\\]
meska@nedepresuok.lt

- 2013 12 20, 21:56 #308541 Fizinis isekimas kaip depresija puola tai iprasta , paskutini karta tai kaip senukas vaiksciojau

"Apie save dar pakutinį parašysiu komentarą ... O ką apie mane ... ką apie mane ... pala pala ..." (bandau tapt sveiku internautu)

- 2013 12 21, 10:31 #308559

labas visiem, man 27m. ir susiduriau su tokia problema, tiksliau keliomis problemomis kurioms atrodo lyg ir turetu but medicininiai paasikinimai, bet po keletos tyrimu nepavyko ju rast, tai daktarai mano, kad cia kaltos psichologines problemos. teigia, kad as kazkaip, pats to nesuprasdamas, sargdinu save. o problemos prasidejo pries daugiau nei puse metu, pradziai, pradejo smarkiai krist svoris (nors jokiu dietu nesilaikiau) ir pust pilva, veliau atsirado pilvo skausmai, galvos skausmai ir silpnumas/fizinio kruvio netoleravimas, jautrumas ivairiems maisto produktams, maisto nevirskinimas, padidejusi skrandzio rugstis, gerkles skausmai. ar kas nors susidures su panasia situacija? ar gal esat girdeje apie panasius atvejus? ka apie tai manot ar gali taip but?
ir + po 10min pokalbio su psichiatre (kuri snekejo su mano gydytoja ir susipazino siek tiek su mano medicinine istorija) ji man nusprende skirt Mirtazapina ??? psichiatre sako jus man atrodote depresuotas, sakau panasiai ir jauciuosi, bet kaip dar tureciau jaustis kai tikrai prastai jauciuosi fiziskai ir tai trunka jau ilgiau nei puse metu? apie vaista perskaiciau jau visus 21psl sitam forume ir kaip supratau jis atlieka pagrinde dvi funkcijas, padeda uzmigt nors absoliuciai jokiu problemu su miegu neturiu ir skatina apetita, nors ir svoris nukrito smarkiai taciau su apetitu taip pat neturiu absoliuciai jokiu problemu, apetitas tikrai geras, o svorio kritimas asmeniskai manau turetu but susijes su nevirskinimu, prie kurio gal turiu ir bloga medziagu isisavinima. tai kaip man tie vaistai turetu padet? jokiu antidepresantu iki siol vartojes nesu. ka manot apie visa sia situacija?

P.S. atsiprasau jei ne ten rasau, as cia naujas, nespejau dar susipazint su vietiniais paprociais.

Malonu, kad prisijungei. Na, ką aš galiu iš savo patirties parašyti... Nuo "nervų" gali kilti daug ligų. Skrandis streikuoti, nevirškinti maisto, svorio kritimas tai tikrai gali būti psichologinės problemos. Galvos skausmai, silpnumas, energijos stoka taip pat tikrai gali būti psi problemos. Jei išsityrei ir nerado rimtų priežasčių, tai manau, tai bus kažkaip susiję su psichologija. Ką galėčiau pasiūlyti...? Galbūt apsilankyti pas psichologą/psichoterapeutą ir ieškoti problemų giliau viduje. Jei išrašė vaistus, tai patarčiau juos ir naudoti, nes jie ne tik padeda užmigti, bet ir gydo depresija. Bent jau aš taip suprantu.

- 2014 01 05, 20:26 #309121 fiziniai pojūčiai? - kasdienis kankinimasis. kažkoks mazhochizmas per prievartą. o atrodo, niekas nieko neverčia.. viskas vyksta savaime, o kartais einant tiesiog gatve ir taip "man viskas gerai" veidą aplanko iškreipta šypsena.. - "dar, dar! kada gi tu mane pagaliau pribaigsi ir leisi pailsėti?".. pradeda pintis kojos, suktis galva, iš kažkur vėl atsiranda baimė, nejučia atsiduri kažkur, arba bandai pataikyti ten, kur turėtum būti. skauda galvą - nebežinau jau nuo ko ją skauda. skausmas pereina per visą kūną ir pasilieka. aplink atsiradę žmonės erzina iš pažiūros kvailais poelgiais, garsiais šūkavimais ir dar bala žino kokiom nesąmonėm. keli vaikiščiai čia pat, prie parduotuvės laka alų, ar kažką. garsiai čepsi, nusikeikia.
darosi bloga, silpna ir kvėpuoti sunkiau. kai greitai susirandi vaistą, viskas po truputį nurimsta. bet nedingsta. kažkur slepiasi ir laukia, kada vėl galės pulti.
gerai, kad šįkart neišsijungiau.

mano fiziniai pojūčiai ilgainiui pasidarė gan ekstremalūs - iš išorės atrodau gal ir visai ne toks ir silpnas, tačiau panika, baimė ir įtampa ištisomis dienomis ir bemiegėmis naktimis padarė savo. miegoti gan dažnai negaliu išvis. ta pati baimė, įtampa. naktimis "pagaunu" save įtemptomis rankomis, kojomis. sapnuojasi vien košmarai. o dienomis kartais nevalingai pradeda drebėti ranka arba pora pirštų. kartais stipriai supykina. nuo padėties arba įvykio, nuo įtampos arba pasakyto nemalonaus žodžio.
esu apdovanotas džiaugsmo dirbti mylimą darbą, tačiau kontoroje, kurioje be pastovaus streso, įtampos, rėkimo, apkalbų ir nepagarbos dar ir visokių kitokių nesąmonių pamatyti gali.
vaidinu, kiek tik įmanoma, kad viskas daugmaž gerai. darbe po porą ar tris panikos priepuolius. ir vėl vaistai, savęs raminti nebeišeina. užsidėti ausines ant ausų ir muzika nepadeda. kažką jauti aplink visvien.
ar pastovi įtampa, ar baimė sugadino kalbos dovaną. dabar kalbėdamas nuolat turiu galvoti apie tai, ką pasakysiu. iš anksto. turiu sudėlioti mintis taip, kad galėčiau nors šiek tiek normaliai jas išsakyti. arba eilinį kartą slėpsiuos nuo bendravimo, aplamai žmonių. galiu nusišnekėti, o ir pykčio priepuolis gali būti. galiu žmogų įžeisti.

viskas buvo daugmaž gerai, daugmaž. kol vieną dieną galvoje auglio neatrado - o visai netyčia. po to sekė dvi sunkios operacijos. praėjo beveik du metai. per tą laiką kračiausi viso to, kas vadinama depresija. kračiausi įvairiausiais ir man atrodžiusiais tuo metu geriausiais būdais. gėriau, o kadangi esu menininkas - rate žmonių, kurie mąsto daugmaž panašiai. ne pigiam alubary su neaiškiais diedais ir sportine apranga pasipuošusiais jaunuoliais. nežinau, kažkodėl mane tai šiek tiek ramina.
gėriau su antidepresantais, patyriau džiaugsmą pavirsti į kažką, kas nesu ir niekada nebuvau aš.
na o dabar atrado tą daiktą galvoj vėl. gėriau, rūkiau, visai nenorėdamas porą kartų įžeidžiau mylimą žmogų. vėliau sužinojau, kaip tas žmogus slapčia rašydamas savo dienoraščius, šlykščiai mane niekina. bet niekina taip stipriai, kad pagalvojus apie visą tai.. vėl panika, baimė, vėl vaistai, vėl.. o ranką prie širdies dedu, dariau žmogui viską, kas geriausia. stengiaus, matai. bet koks stengimasis man kainuoja tiek fizinių jėgų, kiek kartais atrodo per visą dieną nuvilkti pilnų cemento maišų..
o tada fizinis skausmas atsirado kiekvieną dieną. kažkas taip trenkė smarkiai. keliauja po visą kūną. daktarai sako, matomai viskas susiję su auglio keliamais malonumais - organinę depresiją jau ir taip užsidirbau. skausmas fantominis, ar dar koks, nežinau. bet skauda. ir labai bloga.

visa tai nesibaigia. neįtikinu savęs, kaip kad nieko nesuprasdami aplinkiniai sako, dar šiepdamiesi ir juokaudami, kad viską išsigalvoju.
tada dar blogiau.

ne viską galiu normaliai išsakyti, man sunku mąstyti. o kai pradedu apie viską galvoti, artėja panika. labai išsigąstu.
kaip gyventi? nebegaliu ištvęrti kiekvieną dieną visų tų pojūčių, o dar ir fizinių.. po truputį jaučiu, kaip apleidžiu darbą - dirbti darosi vis sunkiau ir nebepakeliama..

neturiu su kuo pasikalbėti.. o ir ieškoti labai bijau. pabandžiau pasakyti kažką, gal pavyko. o gal ne.

čia daug žmonių su panašiais, tais pačiais pojūčiais.. kaip jūs visi laikotės? kaip jūs ištempiat? kur gauti jėgų, žmonės? kaip sugrąžinti gyvenimą?..

- 2014 03 31, 13:31 #314403 Sweikos norejau paklausti ar niekam nebuwo tokio depresijos pozymio ,kad galwa visai tuscia tuscia nieko negali mastyti lyg nieko ten nebutu?

- 2014 03 31, 14:52 #314414 Ernesta23, man taip kartais būna, ypač rytais... Šlykšti būsena, visai neina mąstyti...

Galbūt aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet už tat sustojau ten, kur norėjau. — [Douglas Adams]

- 2014 03 31, 15:38 #314417 bet man taip jau kiekviena diena pora menesiu,lyg visa tuscia nieko nera,nejauciu nieko nei kaip laikas slenka nieko,viskas eina po leta,viskas suletintai.

- 2014 04 03, 19:27 #314520 cia kaip matau beprasmiska rasyti,nes niekas natraso