nedepresuok.lt

- 2014 05 21, 18:12 #317358 Nežinau, ar šioje temoje buvau klaususi apie kraujo spaudimą ir Cymbaltą.
Šiuo metu vartoju Alventą (venlafaksiną), pakilo spaudimas iki 140/90, kas man yra nenormalu (mano visada būna apie 120/80).
Ar jums yra buvę, kad cymbalta keltų spaudimą? Dabar baisu vėl užšokti ant panašių vaistų su tokiu šalutiniu poveikiu. Esu naudojusi Cymbaltą, bet lyg nieko panašaus nebuvo, bent jau nesimatavau spaudimo, o ir nesijaučiau taip blogai kaip dabar.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2014 05 21, 18:55 #317364 O pas mane pazemejes spaudimas net gi.

- 2014 05 22, 08:47 #317417 Man irgi Cymbalta kraujo spaudimo nekelia.

- 2014 05 22, 09:45 #317419 O kaip jus veikia Cymbalta? Depresija isvijo? Pas mane tai didele apatija, nenoriu nieko dayti net koktu ant krutines kai pagalvoju, jog kazka reikia padaryti. Norisi tik guleti ir niekas nemiela. nekelia dziagsmo, malonumo jausmo, tarsi isopeavo ir jegas, ir jausmus pas mane. Po atkritimo jau trecias menuo geriu Cymbalta.

- 2014 05 22, 09:55 #317421 Cymbalta man greitai pradėjo veikti, gal per savaitę. Iš pradžių labai tiko, nebuvo tokio zombizmo, kaip su pirmaisiais bandytais antidepresantais. Bet padėjo tik kelis mėnesius, vėliau lyg adaptavosi prie vaistų organizmas ir vėl ėmė blogėti, vis dar ją geriu, bet papildomai dar kitus vaistus vis bandom atitaikyti. Gal ir jums vienų neužtenka, reikia vaistų derinių? Ir psichoterapija, žinoma, naudinga būtų.

- 2014 05 22, 10:03 #317422 O kuom pasireiske adaptacija? Depresija grizo ar panikos atakos? Man dar neuroleptikai skirti Eglonyl. Man PA nebera, bet neisbrendu is depresijos, apatijos.

- 2014 05 22, 10:20 #317423 Depresija grįžo, ta pati apatija. Man panikos atakų nebūna. O jūs kalbėkitės su gydytoju, gal netinka jums šitie vaistai, gal reikia keisti ar didinti dozę. Geriat 60 mg?

- 2014 05 22, 10:24 #317424 jo, geriu 60. As ir iki atkritimo geriau Cymbalta. Viskas gerai buvo su nuotaika, jauciau gyvenimo tekme o dabar stai kaip, visiska apatija, tarsi neteka gyvenimas visai.

- 2014 05 22, 10:30 #317425 Tai ir man taip, iš pradžių padėjo, o vėliau nebe :/ Bet nenuėmė jų visai, vis tiek paliko šalia kitų, nežinau, kaip būtų išvis be jų.

- 2014 05 22, 10:35 #317426 o kokius kitus israse? Antidepresantus ar kokius neuroleptikus? Kaip dabar nuotaika, ar apatija praejo, ar grizo gyvenimo dziaugsmas?

- 2014 05 22, 10:46 #317427 Neuroleptikus iškart su pirmais antidepresantais išrašė - fluanxol. Sakė, kad jie nedidelėmis dozėmis padeda nuo minčių apie savižudybę. Aišku, keista, kaip gali imt ir išgaudyt tokias mintis, bet gal čia buitiškai paaiškino ir jie išties naudingi. Pajutau, kai mėginom nutraukt.
O kitus AD bandžiau Valdoxan, Mirtazapin, dabar - Elontril. Šiandien spręsim, ar nereikia ir jų pakeisti, nes prasidėjo alergija. Kol kas dar negrįžo gyvenimo džiaugsmas, vis dar laukiu ir tikiuosi, kad atrasim tinkamus vaistus. Reikia kantrybės. O kiek laiko gėrei cymbalta? Ir buvai padarius pertrauką ar tiesiog jie irgi „nustojo veikti“?

- 2014 05 22, 10:56 #317429 Eile metu geriau Cymbalta, po to, pasijautusi labai gerai, kazkaip naturaliai pamirsdavau isgerti ir visai nutraukiau keliems menesiams. Po truputi emiau darytis irzli, isteriska, rekianti, verkianti, tik nesupratau, kas cia darosi su manim ir kovo menesi kaip dejo visu smugiu atkritimas su panikos ir nerimo atakomis, tai maza nepasirode.
Kaip nusibodo busena, kai tik I lova traukia ir nieko daugiau negali daryti, kancia kazka prisiversti padaryti, niekas nemiela.
Siaip, reikia fizinio kruvio, nes perskaiciau labia teisingus zodzius:
Depresija – tai nustojusi tekėti gyvenimo srovė tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nors žmogaus organizmo sandėliuose substratų iki soties (verslininkas ryja papildus, geria morkų ir Noni sultis, o apsiperka tik sveiko maisto skyriuose), ATP prigaminta, srovės neteka. Tokiam žmogui mieguista visą dieną, jam nieko nesinori veikti (nervų sistema atjungta), juntamas nuovargis, nors lyg nieko sunkaus ir nekilnojama ... Galvon sulenda mintys „tipo“: gal žolių kokių pagert? O gal susiverst naujos generacijos aludarių pasiekimą? ...

Tokio žmogaus ląstelės gi nežino kokie jų dievo ketinimai (gal jis sumąstė, kad ši civilizacija nesivystys toliau, neeikvos toliau savęs aktyviai). O ląstelėm gi reikia kažką daryti, jos gi tamsoje, ramybėje. Na ir pradeda tada jos užsiimti kaupimu, tai yra tą plaukiojantį donorą elektrosubstratą reikia polimerizuoti, sujungti į ką nors, tai yra vėl gi užsiimti biosinteze. Tam vėl gi eikvojama ATP, srovės nusikrauna ir žmogus nubunda tokiame lengvučiame deficituke – truputuką išnaudojo, vadinasi, biosintezei. Nubudo. Lyg geriau, alkiukas nedidukas pasijuto. Pavalgė ir ... vėl užsimanė miego... ir kol jis energijos ATP depo neiškraus darbuose su sniego lopeta arba kameroje-karceryje be maisto, tol jis ir kiurksos depresijoje (kokias gydymo aukštumas pasiektų neuropatologai, jei jie žinotų tokius vaistų pavadinimus, kaip „lopeta“, „plūgas“ „kauptukas“, „malkaskaldis“ „šienapjūtė“ ...)
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanit ... sideda_cia

- 2014 05 22, 10:57 #317430 Tustuma, o kaip pas jus pasireiskia apatija ir gyvenimo dziaugsmo nebuvimas? Pasidalinkite.

- 2014 05 22, 11:21 #317431 Atrodo, nėra tokios vietos ir aplinkybių, kuriose norėčiau būti, niekas nemiela. Daryti nieko nesinori, bet keliuosi ir darau, nes kitaip būna dar blogiau. Tik ta veikla neteikia jokio džiaugsmo. Esu kaip robotas, kai reikia - ir juokiuosi, ir dirbu. Tik visa tai tarsi automatiškai. Išties norisi tik atsigulti ir nebeatsikelti. Gyvenimas atrodo beprasmis, viskas šimtus metų tik kartojasi. Norisi tik miegoti, visąlaik jaučiuosi pavargusi, bet atsigulusi be vaistų miegu neramiai, vis prabundu. Rytą atsikėlusi galvoju tik kaip ištverti dieną. Imu nebetikėti, kad kada nors bus geriau. Bet protu žinau, kad būna. Tereikia nepasiduoti. Ir nepasiduodu. Žinau, kad aktyvi veikla turėtų padėti, bet man tai nepadeda. Mėginau sportuoti, nes sportuojant išsiskiria serotoninas. Tik sportas nemielas ne tik dėl to, kad sunku prisiversti ir nėra jėgų tai daryti, bet ir šiaip - tiesiog neartima veikla. Džiaugsmo nesuteikė. Nepaisant to, kelis kartus per metus lankau kineziterapiją dėl kitų sveikatos problemų. Ir šiaip esu gana aktyvi - tai tikrai svarbu sergant depresija. Apatijai labai lengva pasiduoti ir pasinerti į ją. Bet tuomet iš lovos ir neišlipsi. Reikia bent pamažu stengtis sau padėti.

- 2014 05 22, 11:25 #317433 viskas beveik identiskai ir pas mane - apatija ir beprasmybe. Kaip noretusi jaustis kaip anksciau - normaliai, kai malonuma teikia net paprastas namu tvarkymasis.