nedepresuok.lt

- 2014 10 22, 19:04 #328349

Šiandien po beveik metų pertraukos nuėjau išpažinties. Gerą valandą su kunigu kalbėjomės. Išėjau tokios ramybės būsenoje, kad net ant miego patraukė. Toks visiškas relaksas ir nerimo išnykimas. Nežinau ar ilgam, bet dabar tai visiška ramybė. Seniai tokios nebuvo

Nieko nuostabaus, insomnia, taip ir turėjo būti, tačiau tas palaimingas jausmas ilgai nesilaikys, skaityk mano žinutę, skyriuje "taip, aš jau pasveikau".

- 2014 10 22, 19:22 #328351 Na aš šiaip ir nesitikiu kažkokios palaimingos būsenos. Šiaip tik pastebėjau, kad seniai išpažinties nebuvau ir dabar gerai yra po jos. Šiaip esu praktikuojantis katalikas, tik kad dabar taip gavosi kad ilgai neprisiruošiu išpažinties nueiti. Paprasti jos visad eidavau bent kartą per mėnesį, tik kad pastarieji metai buvo kažkokie nenormalūs

- 2014 10 22, 19:31 #328352 "praktikuojantis katalikas", ką tai reiškia? Tada gal gali atsakyti į porą klausimų, kas yra "pirmoji nuodėmė" ir ką reiškia Dievo įsakymas "neturėk kitų dievų tik mane vieną"? Čia ne egzaminas ir nesipuikavimas, tiesiog nesuprantu kodėl tikintis žmogus serga depresija?

- 2014 10 22, 20:07 #328361 Tikėjimas nėra panacėja kuri suteiki imunitetą nuo visų ligų ir kitokių negandų, jei kas teigia priešingai, tai dažniausiai būna taip kad žmogus nelabai gaudosi dvasiniuose dalykuose. Depresiją mistikai buvo pavadinę tamsiąją naktimi arba dvasine dykuma. Tikėjimo kelionėje tai yra supersudėtingas etapas, po kurio žmogus išauga dvasiškai arba priešingai, sužlunga visiškai. Jei tikintis žmogus kenčia nuo depresijos, tai yra dvasinio gyvenimo dalis. Tikėjimo kelionė nėra vien gėlytės ir drugeliai, kaip kad bando pristatyti įvairūs ezoteriniai mokymai, tai sudėtingas kelias. Iš esmės bet kuri senoji religija tau pasakys, kad jei tikėjimo kelionėje nesusidūriai su panašiais ar kitokiais dvasiniais sunkumais, tai iš esmės dar esi dvasinės kūdikystės etape ir tau dar augti ir augti.
Tad yra visiškai normalu, kad depresiją arba tamsiąją naktį išgyvena tikintis žmogus. Begalė paskelbtų šventaisiais ją išgyveno, pvz. Teresė Avilietė, Motina Teresė, Kryžiaus Jonas ir begalė kitų šventųjų.

- 2014 10 22, 20:40 #328367 taip ir aš galvojau kaip rašai, bet tai buvo mano tiesa tada, kaip dabar ta tiesa yra tavo šiuo metu. Nuo 2010m. domiuosi (jau tapo hobi) pasaulio sąranga, žmogaus egzistensija ir visais teologiniais dalykais, perskaičiau ir gerai įsigilinau į Bibliją (abu testamentus), Bhagavadgyta (Krishnos samonė), Radža Joga, budistinius veikalus ir papildomai daug "egzorcistinių" knygų. Todėl trumpai galiu pasakyti, kad visuose tuose veikaluose rašoma tas pats, Dievas=Meilė ir nėra jokio tokio egzorcizmo, tai tik žmonių proto žaidimai, kadangi žmogus yra linkęs "visada ieškoti priešo" dėl savo Ego, gobšumo ir agresijos, todėl jis prikūrė religijų ir skirtumų tarp jų. Ar gali būti, kad Dievui patinka kančia? Geriausias pavyzdys yra Jėzus, čia parašysiu kaip aš po ilgų savo studijų supratau Jo tikslą nužengti į žemę žmogaus pavidalu. Gal visko nerašysiu, nes bus labai daug, tai tik paskutinį punktą, kam Jėzus kentėjo ir leido save kankinti. Jėzus žinojo, kad Žmonės buvo ir bus "kietasprandžiai", t.y. jie viską kas vyksta skirtys į "gerą" ir "blogą", todėl neturės niekada ramybės ir visada bus didesnėje ar mažesnėje kančioje. Todėl Jėzus parodė žmonėms, kad kančia yra subjektyvus dalykas ir kad galima ir reikia skirtą kančią priimti su ja susitaikyti ir ją pamilti. Savo pavyzdžiu Jėzus tai parodė, bažnyčia neteisingai Jėzų vaizduoja nuliūdusiu veidu prikaltą prie kryžiaus, todėl, kad jis tuo metu šypsojosi. Jis mylėjo savo kančią, mylėjo savo kryžių ant kurio buvo prikaltas, mylėjo savo kankintojus (kaltininkus), mylėjo tą situaciją. Todėl patikėk, Dievas tikrai nenori tavo kančios ir tavo emocinės įtampos, Jis nori, kad tu priimtum ir pamiltum ją, nes tai yra tavo gyvenimo "mokyklos" išbandymas-egzaminas. Kai pamilsi savo kančią ir savo depresiją, ji pati pasitrauks ir liks tik Meilė, nes širdyje vakuumo negali būti...

- 2014 10 22, 20:57 #328369 Keturi metai asmeninių studijų tai tik kelio pradžia, taip sakant dar darželis, taip kad neskubėčiau tavo vietoje visų pulti mokyti kaip gyventi Kažkur rašei kad dabar žinai visus visatos dėsnius. Na toks jausmas visada būdingas tikėjimo kelionės pradžioje, o kai paaugi supranti kad esi prieš paslaptį daug didingesnę nei gali suvokti ir tada tik pasijuoki iš savo konvertitiško visažiniškumo. Na čia visi per tai preina (nors tiesa, kai kurie toje dvasinės kūdikystės fazėje pasiliek visą gyvenimą)
Beje, Jėzus vaizduojamas įvairiai, ne tik taip kaip tu aprašei, čia priklauso nuo to ką autorius nori akcentuoti. Krucifikso vaizdavimas iš esmės yra tam, kad prisimintum jok Kristus numirdamas už tave ant kryžiaus atpirko tavo nuodėmes, yra ir prisikėlusio Kristaus vaizdavimas ir miegančio ir besidžiaugiančio ir liūdinčio. Paletė taip sakant labai plati

- 2014 10 22, 21:38 #328377

perskaityk pats ką parašei, kritika ir dvelkia arogancija, "kelio pradžia", "darželis". Kodėl tau atrodo, kad "visus puolu mokyti kaip gyventi"? Aš tik dalinuosi savo patirtimi, nes tvirtai žinau, kad depresijos vaistai ir gydytojai neišgydys, o čia žmonės įklimpę iki ausų. O tu susidomėjai ta mano žinute, kurią perskaitei apie mokyklą? Ar galvoji, kad viską pats žinai? Taip, Kristus numirdamas ne už mane, bet už mus ant kryžiaus atpirko ne mano, bet mūsų nuodėmes. Tai tik vienas sakinys, už jo slypi lobiai išminties. Bet apie ką aš čia? Kaip sakoma arklį gali privesti prie vandens, bet priversti jį gerti niekaip... Yra tik du keliai kančia arba meilė, todėl pasirinkti kaip ir neturėtų būti sunku, bet kažkaip visi trokšta kančios ... su meile

- 2014 10 23, 07:39 #328379 Christian, nežinau kuo tu dvelkia mano žinutė, bet tikrai ten arogancijos ar dar kokių neigiamybių nenorėjau įdėti, tiesiog visada sakau tai ką galvoju. Kodėl paskiau kelio pradžia? Nes tai ką kalbi, kalba visi konvertitai, net tokiomis pačiomis frazėmis, todėl ir sakau: palauk, tai praeis, kai pasigilinsi labiau.
Meilė ir kančia nėra du skirtingi poliai, jie yra tos pačios pusės vaikai, nes meilė be kančios yra neįmanoma, ką besakytų šarlatanas Lazarevas
Žodžiu, ką noriu pasakyti: neskubėk deklaruoti teiginių kurie dvasinėje teologijoje jau seniai išanalizuoti.
Kaip suprantu užsivežei ant ezoterinio pobūdžio pseudodvasingumo su karmos diagnostika priešaky. Na tai perspėsiu tave: kiek rodo mano asmeninė patirtis, bei visokie sociologų ir religijotyrininkų tyrimai, ezoterinė pusė pateikia "vaistą" nuo kurio pagerėjimas būna akivaizdus, bet deja laikinas. Po to viskas sugrįžta su dar didesne jėga ir būna tik blogiau nei kad buvo prieš tai. Deja, taip jau yra. Tad gydytis visokio a la karmos diagnostikom nesiūlyčiau niekam kas kenčia nuo depresijos ar dr baisesnių psichinių ligų, nes tai dar labiau sujaukia vidų. Savo gyvenime ne vieną tokį sutikau, kuris "pasveiko" per ezoteriką, po to visiems ją siūlė kaip panacėją, o paskiau visi nuprotėjo

- 2014 10 23, 20:35 #328427 insomnia, bereikalingai mes čia diskutuojam, kiekvienas mes atspindime pasaulį per savo vidų (savo prizmę). Todėl ir tu teisus, ir aš teisus, mes turime kiekvienas savo tiesą. Tik manęs nevadink ezoteriku, aš remiuosi vienybės idėja, tai yra dedu lygybę tarp krikščionybės, budizmo, induizmo ir islamo, tiksliau tarp šių konfesijų bazinių dalykų, ezoterinės knygos man šiaip dėl palyginimo ir supratimo kas tai. O Lazarevą pavadinai šarlatanu be reikalo (nu yra pas tave pagiežos nepaneigsi), žmogus išsigydė save iš ketvirtos vėžio stadijos ir tada kažkas su juo pasidarė, bet tai smulkmena, ne į esmę mes čia sutelkiame savo dėmesį.
Jei tu tiki Dievu kaip ir aš, jei tu tiki pomirtiniu-amžinu gyvenimu, kaip ir aš ir jei tu tiki, kad žmogus susideda iš mirtingo fizinio materialaus kūno ir nemirtingos sielos, kai ir aš, tai mes beveik bendraminčiai . Su meile žmogau, linkiu tik teigiamų emocijų

- 2014 10 23, 20:44 #328428 Bėda ta, kad Lazarevas jokiu vėžiu nesirgo, čia reklaminis triukas pilna tokių ezoterinėje ir pseudomokslinėje terpėje, tik kad išsamiau panagrinėjus paaiškėja jog niekuo jie nesirgo o ir savo galių kontroliuojamoje aplinkoje pademonstruoti nesugeba. Taigi kaip kitaip tokius žmones vdinti, jei ne šarlatanais?
O kas dėl religinio sinkretizmo, na čia gerai Dalai Lama pasakęs yra: tu negali būti pusiau krikščionis ir pusiau budistas, tačiau būdamas tikras krikščionis galėsi išminties pasisemti iš budizmo ir atvirkščiai. O jei bandysi daryti miksą, tai iš esmės nieko nepasieksi.

- 2014 10 23, 21:01 #328432 aš krikščionis, nuo jaunystės praktikuojantis katalikas, gimiau čia Lietuvoje krikščionimi, esu krikštytas ir visus kitus sakramentus priėmęs, tik išskyrus paskutinį ir Jėzus Kristus yra mano absoliutus autoritetas. Tik pabandžiau pasidairyti aplinkui plačiau, t.y. pažvelgti truputi už "dėžutės ribų" Tai jokio čia "mikso" nėra... O Dalai Lama irgi žmogus, nors ir labai dvasingas

- 2014 10 23, 21:21 #328434 Na aš supratau per savo studijas (jau 14 metų studijuoju teologiją, o religijomis duomiuosi nuo kokios 7 klasės, t.y. nuo kokių 1992 metų.) Supratau vieną esminį dalyką, koks tikslas dairytis, kaip sakei už dėžutės ribų, jei ta dėžutė ribas turi tik tame, kiek tu ją ištyrinėjęs. Suprantu kai esi senolis 120 metų kuris daugiau nieko neveikė, tik kasdien išbandinėjo naujas dėžutėje esančias dvasingumo formas, tada jis, taip, gali būti ištyręs didžiąją dalį dėžutės turinio ir gal ką naudingo atras ir kitur.
Žodžiu ką noriu pasakyti, kad žmonės kurie skuba žiūrėti kažko ko nematę, kitoje religijoje, paprastai nebūna ištyrinėję nei dešimtosios dalies to lobyno kurį turi jo religija, šiuo atveju bažnyčia. Tas žiūrėjimas plačiau, tėra iliuzija, nes jei nepažįsti savęs, tai kitų pažinimas bus dar mažesnis. Tau atrodo, kad atrandi kitoje religijoje kažkokią tiesą, kuri lyg ir papildo taviškę. Na taip, kartais taip pasitaiko, bet dažniausiai kaip rodo praktika, tai tėra iliuzija, nes toks žmogus per menkai pažįsta savo religiją ir dar menkiau kitą, o iš to paviršutiniškumo jis jaučiasi atradęs visas visatos paslaptis. Tačiau kaip sakoma, kuo toliau į mišką tuo daugiau partizanų. Aš jau antrame universitete studijuoju krikščionybę ir kuo toliau tuo didesni plotai atsiveria ir suprantu kad man viso gyvenimo neužteks kad nors trupam prie kiekvieno pasėdėti.

Na matai, krikščioniui Jėzus neturi būti absoliutus autoritetas, jis turi būti jo viso gyvenimo Viešpats t.y. gyvasis Dievas gyvai veikiantis.

- 2014 10 23, 22:18 #328437 insomnia, aš įtariau, kad diskutuoju su labai stipriai teologiškai pasirengusiu žmogumi, tik negalvojau, kad studijų stažas toks didelis, pagarba. Tu teisus, kad viso gyvenimo neužtektų pvz. vien tik gilinantis į Naująjį testamentą ir jį studijuoti. Bet nesutinku, kad dairytis neverta ir išminties perlus rinkti ir kitose konfesijose. Dėl savęs nebijau, bet suprantu kas atsitinka toms avelėms kurios piemens neturi, pvz. tokie žmonės perskaito Krišnos sąmonę ir jiems "stogą nurauną" nuo per didelės išminties dozės, tai jie keistai nusiskuta, apsirengia ir laksto laukais dainuodami Hara Krishna . Dėl Jėzaus, tai gyvas Dievas man ir yra autoritetas, Jis buvo nužengęs žmogumi (Dievo sūnus, bet Žmogaus vaikas). O kadangi Dievas buvo priėmęs žmogaus pavidalą, jis paliko savo materialų anspaudą - savo mokymą, kas dabar užrašyta Naujajame Testamente, šis mokymas ir yra man absoliutus autoritetas. Nemanau, kad čia reikia taip giliai gilintis, nes ne čia esmė.
Tu studijuoji teologiją, tik nežinau kokiu tikslu, o mano tikslas buvo aiškus ir konkretus, aš bandžiau surasti išeitį kaip pasveikti, kaip užmigti, kaip išsivaduoti iš baimės ir nerimo, todėl ir pradėjau ieškoti ir atrodo Dievas manęs pasigailėjo ir parodė kelią. Kiekvienam savas kelias. Manau tau reikia pakeisti mintį, kad Dievas skyrė ėjimą į Jį tik per kančią ir permąstyti savo santyki su Juo. Bet ne man tave mokyti , tačiau manau reikia kažkaip atsisveikinti su depresija, nekovoti su ja, bet tiesiog pasakyti ate...

- 2014 10 24, 13:43 #328458 Studijuoju idant pažinčiau Dievą ir jo slėpinius žinoma, tuo pažinimas neapsiriboja
Šiaip, žinoma, smagu yra pasidairyti ką kitos religijos sako, bet ar verta tam gaišti laiką? Nežinau. Anksčiau aš labai domėjausi visokiomis religijomis ir jų mokymais. Supratau kad beprasmiškai gaištu laiką. Tad dabar su kitomis religijomis susiduriu labiau per religijos fenomenologijos ir religijos psichologijos knygas, kurias skaitau. Supratau kad ne mokymuose esmė, o tame kokie religiniai fenomenai ir psichologiniai aspektai mus vienija.
Na dar be to tyrinėju paranormalių reiškinių fenomenologiją (na kokie procesai veikia tuo metu žmogaus sąmonėje).

Kas dėl depresijos, tai esu dėkingas Dievui, kad ja susirgau, nes liga labai subrandino mano asmenybę.

- 2014 10 24, 16:27 #328475 Tu teisus, liga tai Dievo "spyris į užpakalį", kad atsitokėtum, pasikeistum ir vykdytum Dievo valią (Jo norus), bet jei liga dar neišėjo, tai reiškia, kad pasikeitimas dar neįvyko.