nedepresuok.lt

- 2017 02 27, 12:30 #367004

HappyAngel, jeigu tai ne depresija kaip liga, o galbūt esi depresinio tipo asmenybė (apie tokį tipą man, beje, kaip tik praėjusią savaitę pasakojo psichoterapeutas), tuomet reali išeitis tikriausiai būtų rimta nuosekli psichoterapija. Ir suprantu, kad tuomet viskas atsiremia į finansinį aspektą Kita vertus, dažnai negali žinoti, kiek čia asmenybės dalykų, o kiek depresijos, kuriai reikalinga ir vaistų pagalba, juolab, kad esi minėjusi forume, jog tau pirmojo epizodo metu gydymas vaistais buvo efektyvus. Visgi jeigu jau suki antidepresantų antrą ratą, o dabar jie nebepadeda, tai irgi gali būti ženklas, kad čia asmenybiniai dalykai. Man irgi atrodo, kad tavo situacijoje ECT išvis abejotinas reikalas, tokiai procedūrai reikia turėti labai aiškius argumentus, o ne tiesiog darytis dėl to, kad čia neva vienintelis likęs nebandytas būdas


Savo ruožtu galiu pasakyti, kad šįkart atvartojusi Elontrilį 4 mėnesius matau, jog jis šiek tiek pagelbėjo ištraukdamas iš visiškos duobės, bet savijauta nėra stabili ir nors kai kuriuos dalykus sutvarkė, tačiau liko visokių ryškių depresinių simptomų (nemigos problemos, nuolatinis nuovargis, išsekimo jausmas, energijos stoka, apatija). Tikriausiai teks pridėti antrą antidepresantą, o manęs ir ta mintis nelabai džiugina, tik dar bandau suprasti ar aš antro vaisto efektyvumu tiesiog nebetikiu, ar visgi bijau ir jaučiuosi neturinti jėgų prasidėti su antru vaistu ir kęsti jo šalutinius, nes ir be tų šalutinių labai nelengva ištempti kiekvieną dieną.

Labai dėkinga už palaikymą dėl elektro šoko terapijų. Kai papasakoju tai, gyvenantiems kitose šalyse, kurios mus lenkia psichiatrijos sritje, tai sako, jog elektro šokas yra atgyvena. Tas pagerėjimas gali būti, bet jo gali ir nebūti, tuo labiau pats esi traumuojamas psichologiškai. Mačiau, ką išgyvena pacientai prieš procedūras ir po jų. Bijau, kad tai mane galėtų dar labiau pamėtėti link duobės. Čia net ir savivertės klausimas iškyla - iki ko aš nusiritau.
Dėl asmenybės sutrikimų, tai jie pas mane visada pirmavo, tai tiesiog pasekmės mano sunkios vaikystės, vėlesnio nevykusio gyvenimo, įvairūs nusistatymai, topasekoje įgyti žalingi įpočiai (čia aš ne apie rūkymą ar alkoholį). Bet nors atrodo, kad suvoki, kas tavyje negerai, keistis yra ne tai, kad sunku, bet kartais net neįmanoma, o dar tas vidinis savisaugos instinktas, kuris psichoterapijoje labai trukdo. Išties viduje turime stiprius savigynos mechanizmus, todėl ir reikia tiek daug metų psichoterapijos...

Dėl vaistų...Na man nepadeda Elontrilis. Miegas apsitvarkė, bet dabar tas pats kas gerčiau saldainiukus. Nuotaikos jis man neveikia visiškai. Gal net (taip spėju) užstimuliuoja suicidines mintis. Šalia geriamas litis irgi labai nuvylė. Maniau, kad tai jis mane palaiko, deja, laikas parodė, kad joks vaistas ilgam laikui man nėra veiksmingas. Skausmingiausia yra tai, kad jau pavargau, neturiu jėgų, nes kasdien atsikeliu ir jau ima verkimas, nes nenoriu gyventi, šįkart labai aiškiai nenoriu. Ir kur rasti išeitį? Ligoninė? Nebent vietos pakeitimas kažkaip įtakotų mano savijautą. Gydytojai poliklinikoje, psichologai teikia tik palaikomą konsultaciją, ko man jau negana. Sukandusi dantis bandau kažką išlieti su prakaitu bandydama sportuoti, bet net tai darydama pravirkstu. Nuotaikai sportas duoda nulinį poveikį.

O kas dėl antro antidepresanto. Tai paguosdama galiu pasakyti, jog yra tikrai su nedideliais šalutiniais poveikiais. Bet aišku tai individualu, tarkim man tas pats Elontrilis beveik neturėjo šalutinių apart sutrikusio miego. Tik aš vis prisimenu tą visiems žinomą Arnhild Lauveng istoriją, pamenu žodžius, jog vaistai negydo. Tai tik laikina priemonė apvaldyti emocijas, suicidines mintis, gydo ilgalaikė psichoterapija. Nors čia irgi nelabai pritarčiau, yra psichinių ligų, kurios gydomos sunkiai, dažnai tik vaistais. Taigi ir vėl - viskas labai individualu. Mano atveju tikriausiai visi AD ir kitie naudoti vaistai veikia daugiau kaip placebas, tik 2 - 3 sav - 1 mėn. Max - 2 mėn.

Aš nutariau mesti vaistus - pradžioje litį, tada elontrilį. Aišku prieš tai kalbėsiu su gydytoja, bet...kam man jie? Tuo labiau, kad nežinau, gyvensiu dar ar ne...Nes tokių kančių labai bijau, kad galiu nepakelti.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2017 02 27, 14:19 #367007 Psichoterapijos pagalba keistis, pradėti kitaip mąstyti, rasti savo probleminius schematiškus veikimo būdus ir viso to priežastis bei kitaip pažiūrėti į praeities patirtis ir skaudulius tikrai sunkus ir dažniausiai ne itin malonus procesas, o sunkiausia prisiimti atsakomybę, kad viskas, ką dabar darau - yra mano pasirinkimai su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, nuimant tą atsakomybę nuo aplinkos, vaikystės traumų ir t. t. - čia man buvo pats sudėtingiausias dalykas, nepaisant to, kad ir taip esu labai linkusi sau prisiimti per daug atsakomybės, bet pirmą kartą psichoterapijoje atėjo suvokimas, kad tai, kaip kiti su manimi elgiasi darbiniuose ar asmeniniuose santykiuose yra dėl to, kad pati leidžiu kitiems taip elgtis ir pati esu atsakinga už savo ribas ir t. t. Tikrai nėra itin malonu, aiškiai patyriau kas yra gynybos, nenoras pripažinti, baimė griauti esamus modelius ir t. t. Na, nelengva, bet jeigu tai teikia viltį išbristi iš depresijos, tuomet tikrai verta. Lengvų būdų nėra - tokia jau tiesa.

Dėl antro AD - tai tikriausiai būtų Valdoxanas ir šioje vietoje aš nežinau, ar Elontrilis + Valdoxanas gali būti ta viltis ar nelabai.

- 2017 02 27, 15:14 #367012

Dėl antro AD - tai tikriausiai būtų Valdoxanas ir šioje vietoje aš nežinau, ar Elontrilis + Valdoxanas gali būti ta viltis ar nelabai.

Na galiu tik iš savo patirties kalbėti. Man Valdoxanas visiškai netiko. Pasireiškė baisūs šalutiniai, dieną eidavau iš proto ir nesuvokiau, kodėl, nors tuo metu buvo aprimusi depresija, tai šis vaistas man kėlė tiesiogine prasme suicidines mintis. Gydytojas staigiai jį nuėmė, nes nežinau, kas būtų nutikę.
Kitiems jis tiko kuriam laikui, bet retai kam, negirdėjau didelių liaupsių jam. Kaip suprantu čia sprendžiama miego sutrikimų problema. Populiaresnis visada buvo Trittico retard...Deja su juo neteko "draugauti", man tiko kvetiapinas ir aš rami dėl miego. Nesigilinu, nesijaudinu, kad jis antipsichotikas, nei vienas vaistas nėra nekaltas, ar yra mažiau tam tikra prasme kenkiantis mūsų organizmams. Kaip kad nuotaikų stabilizatoriai yra beveik visi skirti epilepsijai gydyti.
Teko matyti ir ligoninėje kaip bando gydyti nemigo bėdas. Būna, kad viską išbando ir nieko gero. Dažniausiai padeda mirtazapinas (šitas daug kam atkrenta dėl svorio auginimo) ir kvetiapinas. Sunkesniais atvejais duodavo pvz 50 mg kvetiapino ir dar papildomą raminamųjų dozę. Miegodavo kaip narkozėj.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2017 02 27, 16:28 #367013 Valdoxanas ne dėl miego problemų, nors galbūt padėtų ir joms. Tikslas - sureguliuoti paros ritmą, o svarbiausia - kaip nors išsikapstyti iš to nuolatinio išsekimo jausmo, energijos stokos, apatijos ir t. t. Čia likęs pagrindinis depresinis simptomas, kurio nesutvarkė Elontrilis, todėl reikia kažką priderinti prie Elontrilio į komplektą. Apie mirtazapiną nėra nė kalbos. O apie kvetiapiną kalbėta su gydytoja ir jis jau atmestas, kaip mano atveju nereikalingas.

- 2017 02 27, 17:39 #367017 Tada žinoma, kad galima pabandyti Valdoxaną. Netiks, negersi. Nors man jį skyrė miego sutrikimams, bet jie dažnai veikia ir platesniu spektru.
Aš bandau prisiminti, ką kartu su Elontriliu esu vartojusi. Escitalopramą ir sertraliną. Jei tikrai nepainioju. Buvo kažkas rašęs, kad lyg sertralinas ir bupropionas itin populiarus ir veiksmingas derinys. Bent jau užsienyje.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2017 03 19, 22:25 #368713 Jau net juokas pro ašaras. Jau gal trečias kartas, kai naudoju, bandau lipti iš depresijos su bupropionu. Nulis vaisto poveikio. Kol dar pati pradžia, jis kažkiek, ,atrodo padeda. Todėl pasibaigė mano kantrybė ryti kaip saldainiukus šiuos nuodus ir noriu juos nutraukti. Kadangi geriu 150 mg dozę, suprantu, kad reiktų retinti kas antra diena. Tiesiog labai noriu palyginti savijautą su bupropionu ir be jo. Ar yra skirtumas. Nes štai su ličiu padariau tyrimą ant savęs, aišku su gydytojų "pagalba" ir faktas - nepadeda. Mečiau. Taigi nematau prasmės gerti šį, mano nuomone, niekam tikusį AD vien dėl jo šalutinių poveikių, nes jis man kaip tik laikui bėgant ima atvirkčiai veikti - norisi save žaloti, nusižudyti. Kažkaip nenormaliai, nes dar blaiviu protu suvokiu, kad to daryti aš nenoriu. Kad kažkas galvoje tas mintis užsuka. Matyt su aktyvinančiais AD man nepakeliui. Tik bijau savo sprendimą pasakyti savo gydytojai. Nes ji kiš vėl kažką kito. Žinoma, galiu labai atkristi, tada teks kažkurio AD griebtis kuriam laikui, bet dabar klausimas- gal kam teko nutraukinėti šį vaistą? Tiesiog dėl to, kad netiko, nepasiteisino.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2017 03 19, 22:30 #368714 Nutraukiau be pasekmių, perlipau ant Venlafaxino. Vat su Elicea buvo kita kalba, pastoviai kratydavo rankas.

Jei kas neaišku ar turit klausimų - drąsiai į PM.
Venlafaxine 37,5 mg + Fluanxol 1 mg
F33.2

- 2017 03 20, 11:14 #368733 Na štai perėjau nuo bupropiono iškart šokau prie paroxetino, žinoma, su gydytojos palaiminimu. Again. Tikiuosi laikinai.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2017 03 20, 11:18 #368734 tikekim, kad laikinai tas blogumas, jei nepraeis gausi vel su medikais konsultuotis, sunku kol atitaiko reikiamus vaistus, daug ir as esu prisikentejas, kol parinko tinkamus.

- 2017 03 20, 16:19 #368764

tikekim, kad laikinai tas blogumas, jei nepraeis gausi vel su medikais konsultuotis, sunku kol atitaiko reikiamus vaistus, daug ir as esu prisikentejas, kol parinko tinkamus.

Tai, kad man išbandė beveik viską (nebandė tų, kurie jau ne mano diagnozei visiškai), bet teko vartoti ir atipsichotikus, nes jau nežino, ką duoti. Patys gydytojai tą sako ir tada siūlo elektrošokus. Nes manęs vaistai neveikia nei vieni, bent jau per ilgesnį laikotarpį jų veikimas dingsta. O šokams nežadu pasirašyti. Taip, kad nežinau, kaip bus.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2017 03 20, 17:42 #368767

Na štai perėjau nuo bupropiono iškart šokau prie paroxetino, žinoma, su gydytojos palaiminimu. Again. Tikiuosi laikinai.

Kiek mg laikysit paroksetino ?

- 2017 03 20, 21:07 #368795

Na štai perėjau nuo bupropiono iškart šokau prie paroxetino, žinoma, su gydytojos palaiminimu. Again. Tikiuosi laikinai.

Kiek mg laikysit paroksetino ?

Tik kokia 30 mg max. Didesnės dozės net nerekomendavo ligoninėje, gydytoja, gerai susipažinusi su ligos istorija. Mane didesnės dozės užaktyvina blogaja prasme. Pamenu, kai kažkada gėriau 60 mg tai taip norėjau nusižudyti, toks pyktis, agresija sau, kad pjausčiausi save. Taigi tos didelės dozės man netinka, ką rodo mano praktika. Išvis norėčiau ties 20 mg sustoti. Ligoninėje man ir buvo tiek skirta. Tik pasiprašiau pati 30 mg. Bet sakė man daugiau jo negalima didinti. Ir tikiu tuo, nes tikrai žinau nemažai nusižudžiusių, kurie vartojo dideles dozes paroxetino. Žinau net tą nesveiką vaistų keliamą jausmą, t.y. įkyrias mintis apie suicidą. Nutraukus, sumažinus dozes tos mintys dingdavo. Žinoma, pasakoju iš savo patirties. Bet visi mes skirtingi ir skirtingai vaistai veikia. Tik po 11 metų gydymosi vaistais suvokiau, kad tik save apgaudinėju. Per tiek laiko nepavyko rasti nei kombinacijų nei vieno kažkokio AD, kuris ištemptų iš amžinos kančios. Matyt mano sveikimo kelias nėra tik vaistai.

F.33.2 ir F.61

20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.

- 2017 05 05, 21:48 #373073 Mažinau paroxetiną kol nutraukiau ir dabar pirma diena su Elontriliu. Jaučiuosi kelias dienas siaubingai - pykina, svaigsta galva, kažkoks drebulys... Net kai guliu pykina ir sukasi galva.. Tokį košmarą turėjau tik kai netyčia baigėsi venlafaksinas ir teko pabūt be jo dieną kokią (didelės dozės tada buvo). Dabar net nežinau ką daryti ar reikės grįžt prie paroxetino ar toliau tęsti Elontrilį kol praeis simptomai.. Be vaistų būklė nepakeliama, ir su vaistais ji siaubinga.. Ar kam dar yra taip buvę? ką darėt?

- 2017 05 05, 22:00 #373074 Aniteze as be vaistu negaliu visiskai, geriu seroxata su fliuanxoliu, yra geriau, bet nera gerai, taip ir kenciu, tikekim kad tau viskas susitvarkys. stprybes tau

- 2017 05 06, 10:19 #373087

Mažinau paroxetiną kol nutraukiau ir dabar pirma diena su Elontriliu. Jaučiuosi kelias dienas siaubingai - pykina, svaigsta galva, kažkoks drebulys... Net kai guliu pykina ir sukasi galva.. Tokį košmarą turėjau tik kai netyčia baigėsi venlafaksinas ir teko pabūt be jo dieną kokią (didelės dozės tada buvo). Dabar net nežinau ką daryti ar reikės grįžt prie paroxetino ar toliau tęsti Elontrilį kol praeis simptomai.. Be vaistų būklė nepakeliama, ir su vaistais ji siaubinga.. Ar kam dar yra taip buvę? ką darėt?

Gryzk prie paroksetino, bupropionas daug salutiniu turintis vaistas. Ir aplamai mazai jis kam padeda. Paskaityk visa jo tema, visi tik skundziasi juo.