- 2017 05 17, 15:16
#374097
Face, esi laimės kūdikis, kad pataikė su antidepresantu. Tikrai viskas labai individualu. Tik, žinoma, bupropionas turi nemažai šalutinių, tai kartais atbaido, kai paskaitai vaistų aprašymus. Ir, kaip tu rašai, tikrai vaistą turi parinkti pagal depresijos lygį, simptomatiką, nes yra nemažai atvejų, kai jis kaip tik pablogino situaciją, kai buvo netinkamai paskirtas. Dažnai vidutinio sunkumo depresijai, ar tai dpresijai, kuri dar yra šviežia, nėra trunkanti n metų, pirmas antidepresantas gali padėti. Man taip buvo pavykę su Zoloftu (sertralin), tada turėjau laimę net 4-5 metus be depresijos ir vaistų. Deja, liga grįžo, trenkė visu stiprumu, tas pats antidepresantas padėjo dar kelis metus, vėliau jau nebe.
Nauji antidepresantai, kaip visi juos giria, pvz, venlafaxinas, duloxetinas, turi užslėptų šalutinių poveikių, kai po ilgesnio vartojimo pasireiškia pvz, širdies ligos, kiti sutrikimai ir t.t. Tai vyksta per ilgą laiką, pradžioje gal ir dingsta šalutiniai, bet tai nereiškia, kad organizmas džiūgauja ten vykstančiais procesais. Todėl, manau, reikėtų dažniau pasitikrinti tiek kepenų funkciją (fermentus), skydliaukės hormonus, kraują (nes pvz. bupropionas gali mažinti hemoglobino kiekį kraujyje, be to ne jis vienas turi tokį šalutinį, todėl aš pastoviai su pažemintu hemoglobinu, nors mityba pilnavertė, keistoka, ar ne). Aš visgi tos nuomonės, kad daug ką lemia ir įsitikinimas, sakykim tas placebo afektas, nes joks vaistas negali keisti mūsų minčių kardinaliai, požiūrio į gyvenimą. Dažnai tai būna atvirkščiai - užzombina, tampi robotiškas. Tai čia tie antidepresantai, kurie labiau slopinančiai veikia, o aktyvinantys netiks tiems, kas turi problemų su širdies ritmo sutrikimu, kraujospūdžiu. Nors, tarkim, man, neturinčiai tokių problemų escitalopramas kėlė kraujospūdį, ritmas širdies buvo siaubingas, maniau tai šalutinis poveikis, deja jis nedingo. Taip pat aktyvinantis netiks (bent man tikrai netiko) prie suicidinių minčių ir savižalos problemų. Aktyvina tas mintis labai, tikiu, kad gali privesti iki savižudybės. Būčiau labai laiminga, kad nereikėtų naudoti jokio antidepresanto, nes po n rūšių, kuriuos teko išbandyti, man jie tik pirmoji pagalba, bet mano depresija tikriausiai iš asmenybės sutrikimų kyla, o to vaistas negydo. Štai kodėl per kelis mėnesius aš jau nejaučiu antidepresanto poveikio. Taigi gilinkimės į depresijos šaknis, kas ją sukelia, tada gal lengviau bus parinkti antidepresantą. Bet čia jau gydytojų darbas, kurio dažnas tikrai neatlieka.
Realiai, perskaičiusi nemažai besigydančių ar suvaldžiusių depresiją, panikas ir pan. knygų, supratau, kad jiems padėjo tikrai ne vaistai. Kalbu apie ilgalaikį poveikį.
Mano žinutės esmė tikriausiai tokia - būkime atsargūs su paskirtais antidepresantais, jų dozėmis. Švieskimės ir pasigilinkime į save, savo ligą. Aklai nepasitikėkime psichiatrais, nebent jis labai geras, su daug gerų atsiliepimų ir gydymo patirtimi. Klausykime savo organizmo, save juk geriausiai pažįstame. Joks vaistas nepadės, jei patys nesistengsime psichologiškai, t.y. tapti sąmoningesniais, keisti požiūrį, blogas mintis ir pan. Čia jau darbas su psichoterapeutais, psichologais. O tie, kurie rašo ir iš jų juokiasi, tai tik parodo, kad žmogus bijo atsiverti, bijo kad jame psichologas atras dar daugiau vidinių problemų. Aš kažkada irgi skeptiškai žiūrėjau į psichologinę pagalbą, bet atradus gerą specialistą supratau, kiek tai daug duoda. Taigi aš už tai, kad neatsidėtumėm tik vaistams, bet gydytumėmės kompleksiškai, aišku, pagal savo galimybes. O norint, jų visada atsiranda.
F.33.2 ir F.61
20 mg paroxetine, 3mg bromazepam, 25 mg quetiapinum ~18 val nerimui, 50-75 mg quetiapinum miegui.