Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė Vaiduk
#382855 Guliu durnyne 11 diena paskutines tris dienas kazko labai liudna atrodo esu vienas pasauli sunkumo pergyvenimo jausmas bet turi praeit ir laisvej taip užeidavo.
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#382868
Vaiduk rašė:Guliu durnyne 11 diena paskutines tris dienas kazko labai liudna atrodo esu vienas pasauli sunkumo pergyvenimo jausmas bet turi praeit ir laisvej taip užeidavo.


Kur būtent guli ? Labai asmeninis klausimas, gali ir neatsakyti, bet kodėl atsigulei ?
Vartotojo avataras
Parašė Katinas
#383039 Nes jaučiuosi toks vienišas, kad da nu pyyp!.
Vartotojo avataras
Parašė Katinas
#383469
Partizanas rašė:tas jausmaskai eini į virtuvę pasidaryt arbatos bet tiesiog įsipili alkoholio.


Nepadaugink :bloga
Vartotojo avataras
Parašė Partizanas
#383494
emar rašė:O kas per alkoholis? Gal tik mažai dezinfekcijai iš vidaus?

Na sakykim.. šiuo metu man labai reikia žmogaus su kuriuo tieisog galėčiau pabūti, jaučiuosi emociškai palūžus, nežinau kaip išreikšti savo amocijas, eisiu tieisog pasivaikščioti, kad nustočiau daryti tai bet prieš tai reik apžiūrėti namus, kad draugas nesakytų kas čia per kraujo lašai ant grindų ,visuose namuose.

O dėl alkoholio tai pas mane būna viena taurė vyno kartą į menesį maždaug , tik aKI jaučiuosi maximaliai xujovai .
Vartotojo avataras
Parašė Quinn
#383795 Liūdna, nes kažkokia xujne. Depersonalizacija kuri paverčia mane emocine flegma jau ne pirmą kartą kerta per savijautą ir santykius su žmonėmis. Liūdžiu, nes jaučiuosi vieniša ir pati sau atsibodusi, pamečiau pozityvų ir puikų draugą dėl baimės likti atstumtai ir likau su polaikine savigrauža. Be to, po trijų dienų iškeliauju. Neribotam laikui, toli toli nuo namų, pas žmogų kurio matyti net nesinori. :death
Parašė raksera
#389311 Man liūdna...nes kasdienis buvimas darbe man sukelia neišpasakytas kančias dėl to, kad nėra motyvacijos, trūksta energijos, viską kas vyksta aplinkui blogo sugeriu kaip kempinė, bendraut sekasi prastai...kasdien tik lyginu save su kitais :( dėl šios būsenos namo grįžtu pavargus, krūtinę iki skausmo veržia, sunku kvėpuoti...ir taip kasdien...viduje jauti milžinišką savigraužą, graudinantį liūdesį ir tuštumą, o aplinkiniai galvoja kad esu pikta. Tai taip man nusibodo :( :bloga
Vartotojo avataras
Parašė emar
#389312 raksera, stenkis ištrūkti iš to rato. Kaskartą, kai jauti tą visaapimantį liūdesį, stenkis 'grįžti į realybę': užuosti kvapą, įsižiūrėti į penkis skirtingus daiktus, išgirsti kokį nors garsą, paliesti kokį nors paviršių, pajausti kokį nors skonį (saldainis, riešutas, whatever).