Moderatorius: Astro-Meška

Vartotojo avataras
Parašė emar
#404429 Ei, aš tai nepritariu. Pirmą kartą žmogui išsprūdo ir jau "skirkitės". Geriau pasakyt, kad skaudu tai girdėti, bet nori pasikalbėti. Tik ne tada, kai piktas. Nes tada "žodžiai liejasi laisvai kaip kraujas", mintys piktos, įžeidžios, o viską priimi kaip objektyvią nuomonę. Dar pridedi saviplakos ir mišinys "aliejuja".

Paliūdėk. Tik depresinis liūdesys žiauriai tempia žemyn ir turėk tai omeny. Stenkis nukreipti mintis į kokias nors veiklas. Pasistenk bent kuriam laikui "išeiti" iš svarstymų liūno ir nuoskaudų skaičiavimo.

Jei nesiseka nukreipti minčių, sumaišyk žirnius su ryžiais, išrink ir suskaičiuok, jei susimaišysi, skaičiuok iš naujo. Juokauju, žinoma.

Bet trauk trauk trauk save už plaukų iš pelkės. Viskas ne taip blogai. Jis yra žmogus. Jis stengiasi. Įvertink tai. Ne tai, ko jis nepadarė, o tai ką padarė. Atidėk. Bet pasikalbėk, kad ta nuoskauda neišgraužtų dar vieno kelio depresijos skruzdėlyne.
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#404432 Pirma karta, issprudo.. Bunant santykiuose tokiu zodziu net neturetu buti. Problema yra ne joje, o Jame. Ji kalba, o jis ne. Jam sunku, o gal ir net per sunku? (Jokiu budu nesakau. kad jis blogas)
Mano supratimu tokie momentai turi buti sprendziami nedelsiant, nes galvojant apie silpnaja puse.. Zodziu, didele tikimybe, kad jai bus pyyp!. Ta prasme santykiai bus pavirsutiniski, ji kentes, taikysis su situacija. Psichine busena tik bloges ir "sviesios" dienos bus vis retesnes ir retesnes.
Kartais pasikeitimai iseina i sveikata. Arba situacija issisprendzia ir abu is santykiu gauna tai ko jiems reikia, arba atsiranda kiti zmones ir jie is santykiu gauna tai ko jiems reikia.. Asmenine patirtis.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#404433 Svarbiausia psichinei sveikatai iš bet kokių santykių neišsinešti ėdančių nuoskaudų. Kalbėtis reikia išmokti, to dažniausiai mokomasi nuo vaikystės šeimoje. Turint omeny, kad tarybiniais metais užčiaupta burna buvo privalumas, o ne trūkumas, tai toje santvarkoje užaugusių žmonių mokėjimas kalbėtis ir įgūdžių perdavimas ne kažką.

Ir dar, jei visi blogi, o tik jis vienas geras, tai gali būti, kad eina nenutrūkstamas srautas apie tai, kuo kiti nuvylė, nepadarė ir kokie jie blogi. Mane asmeniškai toks srautas tempia žemyn. Didžiosios depresijos metu prašydavau nekišti negatyvo, nes po tokio pokalbio galėdavau prigulti ir ilgai nesikelti žiūrėdama į vieną tašką. Ir galima gi prilaikyt, nes jis nėra toks svarbus, jei neskaičiuoji pastoviai to mintyse, kad mirtinai po to reikėtų išsiliet.

Santykiai yra pastangos, abipusės. Kartais verta į juos pažiūrėti kitaip, nes tobulus žmones kuria mūsų iliuzijos, kurioms sužlugus mus parbloškia ilgam. Nieko nebūna 100 proc., nebent nori tuo tiketi ir matyti TIK tai, kas tau tinka ir viską interpretuoti suteikiant rožinius atspalvius. Geriau realiai matyti ir tai, kas nepatinka, bet spręsti ar tau tai yr itin svarbu, galbūt gali tai išgyventi ir tau nelabai rūpi. Nes su tavo trūkumais taip pat taikstomasi, saulute nespindi. Nebent patinka būti vienai.

Bet čia tik pačiai spręst. Vienpusės pastangos žlugdo, bet visi pokyčiai būna lėti. Ir negali tikėtis, kas pasakei ir prisnigo.
Vartotojo avataras
Parašė Ignition
#407683
Ignition rašė:Purto, tvinkčioja galvą.. įdomu ar praeis pailsèjus ar čia mano naujas palydovas


Išmiegojau 22h ( prieš tai nakti visiškai nekiegojau, atrodė kad stogas nučiuos) .. galva praėjo tvinkčiot, kaip gerai :)))
Vartotojo avataras
Parašė Emocija
#407715 Trūksta energijos, motyvacijos ir kuo daugiau galvoju kaip švaistau laiką ar kiek visko reik padaryti iki mano tobulumo ir nieko nedarau, graužiu save ir pykstu.
Vartotojo avataras
Parašė Morpheus
#407717
Emocija rašė:Trūksta energijos, motyvacijos ir kuo daugiau galvoju kaip švaistau laiką ar kiek visko reik padaryti iki mano tobulumo ir nieko nedarau, graužiu save ir pykstu.

Pazistamas jausmas. Ipatingai momentais kai suplanuoji daugiau nei imanoma padaryti.