Moderatorius: signs

Parašė Graikas
#410397
Saulyte78 rašė:
western rašė:Esminis momentas, nuraminti galva. Kaip? Jei nepadeda niekas. Sportas... jau silciau. Zmogus is prigimties yra gimes sveikas ir laimingas. Visi sitie dalykai ... neurozes, nerimas, depresijos - tai 21a ligos, susiformavusios nuo musu komfortisko gyvenimo. Ismeskit save is komforto zonos ir pajuste efekta.


Manau ne nuo komforto sitos ligos, o nuo skubejimo, nuo beprotisko gyvenimo ritmo, nuo baimes del ateities, del darbo, viskas tiesiog taip uzsukta, kad mes pamirstame tiesiog daugiau myleti save, savo kuna.. Ismesti save reikia is sito uzburto rato. Rytas-vakaras, darbas-lova. Tik tas ratas kartais taip buna isisukes, kad sustoti sunku. Cia kaip gniuzte, paleidai riedeti nuo kalno, ir gavosi lavina.. Cia tik mano nuomone, niekam jos nepersu.

Priezasciu yra daugybe. Nuo organines depresijos iki isauktos gyvenimisku aplinkybiu,gyvenimo rutinos ir t.t
Vartotojo avataras
Parašė emar
#410398 Sveika rutina gydo. Norit pasakyti, kad diabetikui geriau nesileisti insulino? Realiai taip, jis gali nesileisti, jei labai griežtai prižiūri savo mitybą. Kiek gali sau leisti ir sugeba save maksimaliai kontroliuoti nepasiduodant impulsams?
Parašė Graikas
#410399
emar rašė:Sveika rutina gydo. Norit pasakyti, kad diabetikui geriau nesileisti insulino? Realiai taip, jis gali nesileisti, jei labai griežtai prižiūri savo mitybą. Kiek gali sau leisti ir sugeba save maksimaliai kontroliuoti nepasiduodant impulsams?

Butent,Emar,sveika rutina. Tuom viskas ir pasakyta. Bet yra ir nesveika rutina,tad neignoruokime ir sitos puses.

Dabar apie tavo pasisakyma apie laiminguma. Yra zmoniu laimingu,kurie laimingi patenkindami savo minimalius poreikius. Ir tokiu yra daug,bet mes ju dazniausiai nepastebime. Pavyzdziui: Motina Terese is Kalkutos. Bet kam as taip toli. Prie pat manes gyvena 6 asmenu seima. Reiketu pamatyti,kokie jie laimingi. Nors neturi nei ferari,nei rumu.
Vartotojo avataras
Parašė western
#410400 Nesupraskim zodziu junginio "komforto zona" = sedejimas ant sofos:) Tiesiog musu kunas turi daug daugiau potencialo, nei mes manom, kurio mes neisnaudojame, jis nemoka kovoti. O jei tksliau neBEmoka kovoti. Ji galima suzadinti. Ir tam tikrai nereik tableciu:) O vaikystes prievartos ar smurto netapatinkim su "buvimu ne komforte". Tai patirtas stresas, ispaudas ir rimtas.
Parašė Graikas
#410401
western rašė:Nesupraskim zodziu junginio "komforto zona" = sedejimas ant sofos:) Tiesiog musu kunas turi daug daugiau potencialo, nei mes manom, kurio mes neisnaudojame, jis nemoka kovoti. O jei tksliau neBEmoka kovoti. Ji galima suzadinti. Ir tam tikrai nereik tableciu:) O vaikystes prievartos ar smurto netapatinkim su "buvimu ne komforte". Tai patirtas stresas, ispaudas ir rimtas.

Gerai. Tarkim,tu toks stiprus ir tau tai padejo apseiti be vaisto. Dabar galime imti pavyzdi,kai zmogus nera toks stiprus ir negeba su savimi susitvarkyti. Ar tokiam zmogui bus adekvatu neskirti vaistu ir patarti rasti jegu savyje islipti is depresijos? Paironizuosiu: daktare man skauda danti,duokite vaistu.
Daktaras: nusiraminkite,jums tik skausmo vaizdinys. Raskite savyje jegu numalsinti skausma.
Western,is dalies sutinku su tuom,jog zmogus isglebo ir negali be vaistu. Jei tik yra galimybe,geriau kuo maziau ju naudoti ar visai atsisakyti.
Vartotojo avataras
Parašė western
#410402 Danti medicina geba sutvarkyt. Bet zmogaus emociju tvarkyt medicina bejege. Nebent prislopint, nukelt. Tereikia paziuret, kad geriausiai reitinguojamas escitalopramas buvo pradetas kurti dar prie Gorbaciovo. Sitoj vietoj stagnuojama ir akivaizdu, kad proverzio ilgai nebus. Jei neklystu VALDOXAN kone naujausias AD, yra visiskai niekinis.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#410403 Na apie Motiną Teresę iš Kalkutos yra įvairių atsiliepimų, pvz., sakoma, kad ji manė kad kančia gydo ir nesuteikdavo reikiamos pagalbos, pvz., kenčiantiems neduodavo nuskausminamųjų. Taip kad, nepyk, nemanau, kad realiai šventieji egzistuoja. Ir kad jie yra laimingi.

Tiesiog tame kitų auklėjime išsiskiria kažkoks kiekis adrenalino "aš žinau geriau". Niekas nežino geriau. Kiekvienas gyvena taip, kaip jam išeina, nes jis turi savo istorijas, savo išdavystes, savo ligas, savo aistras ir savo meiles. Ir tik jis pats gali su jomis susitvarkyti, ir ieškoti savų būdų.

Tiesa yra begalinė informacija. Ji apima absoliučiai visus niuansus, kurių žmogaus protas nepajėgus aprėpti. Rašiau darbą apie matavimus ir tikrąją vertę iš kurios skaičiuojama paklaida. Tikrosios vertės neįmanoma išmatuoti, nes neegzistuoja idealus matavimo preitaisas, neegizstuoja absoliučiai idealus etalonas. Tas pats su vaistais, sportu, meile, pojūčiais. Mes galima pasiekti tik optimalią arba geriausią vertę pagal tai, kiek įdedame darbo. Ir jei kažkas pasiekė suvokimą dirbdamas 10 metų, jis turėtų ir kitiems leisti pasiekti tą suvokimą per savo keliones, kurias jie keliaus 10 metų ir gali būti, kad atsidurs kitoje vietoje. Bet tai bus jų geriausias pasiektas rezultatas. Kiekvienas turi augti pats taip, kaip jam numatyta.
Parašė Graikas
#410404 Suprantu,jog musu diskudija bus is tuscio i kiaura.
Sakau,jog pries 16 metu mane pagyde su mirtazapinu ir 15 metu neturejau depresijos,tu vistiek savo. Sakau,jog su vartioxetine buvau pasiekes pagerejima ir jo nevartojau apie 2 menesius. Bet del savo paties klaidu,konkreciai,tai dideliu anaboliniu steroidu doziu vel davariau save iki depresijos.
Aisku,tai nebuvo vien tik vaistai.
Vartotojo avataras
Parašė western
#410405
emar rašė:Na apie Motiną Teresę iš Kalkutos yra įvairių atsiliepimų, pvz., sakoma, kad ji manė kad kančia gydo ir nesuteikdavo reikiamos pagalbos, pvz., kenčiantiems neduodavo nuskausminamųjų. Taip kad, nepyk, nemanau, kad realiai šventieji egzistuoja. Ir kad jie yra laimingi.

Tiesiog tame kitų auklėjime išsiskiria kažkoks kiekis adrenalino "aš žinau geriau". Niekas nežino geriau. Kiekvienas gyvena taip, kaip jam išeina, nes jis turi savo istorijas, savo išdavystes, savo ligas, savo aistras ir savo meiles. Ir tik jis pats gali su jomis susitvarkyti, ir ieškoti savų būdų.

Tiesa yra begalinė informacija. Ji apima absoliučiai visus niuansus, kurių žmogaus protas nepajėgus aprėpti. Rašiau darbą apie matavimus ir tikrąją vertę iš kurios skaičiuojama paklaida. Tikrosios vertės neįmanoma išmatuoti, nes neegzistuoja idealus matavimo preitaisas, neegizstuoja absoliučiai idealus etalonas. Tas pats su vaistais, sportu, meile, pojūčiais. Mes galima pasiekti tik optimalią arba geriausią vertę pagal tai, kiek įdedame darbo. Ir jei kažkas pasiekė suvokimą dirbdamas 10 metų, jis turėtų ir kitiems leisti pasiekti tą suvokimą per savo keliones, kurias jie keliaus 10 metų ir gali būti, kad atsidurs kitoje vietoje. Bet tai bus jų geriausias pasiektas rezultatas. Kiekvienas turi augti pats taip, kaip jam numatyta.


Niekas ir netrukdo kazkam gyvent, taip kaip jam iseina. Pirmyn. Jei jam augti reikia, kaip jam numatyta - tegul auga:) Jei zmogus valgo sokolada vakarais ir jam po to skauda danti - tai irgi yra tvarka. Galima ir nieko nedaryti ir nekeisti, o tik apsiriboti, kad kazkas rase darba apie skaiciavimus ir paklaida:) Lol.
Parašė Graikas
#410406
emar rašė:Na apie Motiną Teresę iš Kalkutos yra įvairių atsiliepimų, pvz., sakoma, kad ji manė kad kančia gydo ir nesuteikdavo reikiamos pagalbos, pvz., kenčiantiems neduodavo nuskausminamųjų. Taip kad, nepyk, nemanau, kad realiai šventieji egzistuoja. Ir kad jie yra laimingi.

Tiesiog tame kitų auklėjime išsiskiria kažkoks kiekis adrenalino "aš žinau geriau". Niekas nežino geriau. Kiekvienas gyvena taip, kaip jam išeina, nes jis turi savo istorijas, savo išdavystes, savo ligas, savo aistras ir savo meiles. Ir tik jis pats gali su jomis susitvarkyti, ir ieškoti savų būdų.

Tiesa yra begalinė informacija. Ji apima absoliučiai visus niuansus, kurių žmogaus protas nepajėgus aprėpti. Rašiau darbą apie matavimus ir tikrąją vertę iš kurios skaičiuojama paklaida. Tikrosios vertės neįmanoma išmatuoti, nes neegzistuoja idealus matavimo preitaisas, neegizstuoja absoliučiai idealus etalonas. Tas pats su vaistais, sportu, meile, pojūčiais. Mes galima pasiekti tik optimalią arba geriausią vertę pagal tai, kiek įdedame darbo. Ir jei kažkas pasiekė suvokimą dirbdamas 10 metų, jis turėtų ir kitiems leisti pasiekti tą suvokimą per savo keliones, kurias jie keliaus 10 metų ir gali būti, kad atsidurs kitoje vietoje. Bet tai bus jų geriausias pasiektas rezultatas. Kiekvienas turi augti pats taip, kaip jam numatyta.

Emar,tavo reikalas kuom tau tiketi ir kuom ne.
As nepretenduoju su savo pavyzdziu i visiska absoliuta. Bet ir nesutinku su nuomone,jog vaistai nepadeda ar nereikalingi.
Pati gerei vaistus,kai tau buvo sunku. Tiesa? Kai pamatei,jog gali atsisakyti vaistu,atsisakei. Tiesa?
Vartotojo avataras
Parašė emar
#410407 Man padėjo cipraleksas. Vaikystėje ir pauglystėje buvo didelis apleistumas, mokykloje nuolatinės patyčios, depresija prasidėjo ankstyvoje paauglystėje, tik nesunki, bet pradėjau gydytis po 20 metų. Ir užteko Cipralex'ą pavartoti 1,5 metų. Ir visų suicidinių minčių, kurios lydėjo visą paauglystę iki pat gydymosi pabaigos nebeliko. Taip, nerimas nemenkas, bet yra dalykų, kurių negaliu pakeisti, nes artimų žmonių aplinka emociškai toksiška.

Šalia gerosios žmogaus pusės visada yra, anot Jungo, jo šešėlis, blogoji pusė. Ir ji visada bus.

Ir žmogus turi save pažinti, kad priimtų atitinkamus sprendimus. Kas tinka vienam, visiškai netinka kitam. Intravertai, ekstravertai, ambivertai. Net tie patys nuskausminamieji skirtingus žmones skirtingai veikia.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#410408 Ir aš teigiu, kad jei žmogus mato, kad paprastos priemonės nepadeda, jis turi nedelsti, negadinti savo organizmo cheminės pusiausvyros ir kreiptis pagalbos. Tik ieškoti reikėtų geriausių specialistų, o ne kreiptis pas bet ką.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#410409 western, tu neatrodai labai laimingas. Greičiau labai piktas.
Parašė Graikas
#410410
emar rašė:Man padėjo cipraleksas. Vaikystėje ir pauglystėje buvo didelis apleistumas, mokykloje nuolatinės patyčios, depresija prasidėjo ankstyvoje paauglystėje, tik nesunki, bet pradėjau gydytis po 20 metų. Ir užteko Cipralex'ą pavartoti 1,5 metų. Ir visų suicidinių minčių, kurios lydėjo visą paauglystę iki pat gydymosi pabaigos nebeliko. Taip, nerimas nemenkas, bet yra dalykų, kurių negaliu pakeisti, nes artimų žmonių aplinka emociškai toksiška.

Šalia gerosios žmogaus pusės visada yra, anot Jungo, jo šešėlis, blogoji pusė. Ir ji visada bus.

Ir žmogus turi save pažinti, kad priimtų atitinkamus sprendimus. Kas tinka vienam, visiškai netinka kitam. Intravertai, ekstravertai, ambivertai. Net tie patys nuskausminamieji skirtingus žmones skirtingai veikia.

Pirma pastraipa patvirtini,jog vaistai tau padejo. Sunki tavo vaikyste,Emar. Ka zmogus gali padaryti tokioje akivaizdoje? Kazkaip padeti? Ar paguosti? Klausiu is sirdies,ka zmogui daryti akivaizdoje,ksi zmogus kalba apie savo sunkia buti? Manau,cia zodziai tampa bejegiai. Stiprybes,Emar. Tu man patinki kaip pasnekove. Mes daznai einam i komfrontacijas :da
Vartotojo avataras
Parašė emar
#410411 Beje, jei žmogus kas vakarą valgys šokoladą, dantis jam skaudės tik tada, jei po to jis neišsivalys dantų. Jei valysis - neskaudės. Tik nutukti gali.