- 2021 02 07, 00:13
#412962
Nenoriu pasirodyti vaistu salininkas, nes toks tikrai nesu, bet jeigu gydytojas nusprendzia, kad reikalingas farmakologinis gydymas, tai reiskia jis reikalingas. Gali ir paskirti salia psichoterapija. Bet mano asmenine nuomone, nerimo sutrikimai visi yra tavo galvoje. Taip, tikrai yra atveju, kai negali issisukti be farmakologinio gydymo, bet jeigu neturi depresijos, o jauti tik nuolatini nerima, itampa, daznai uztenka ir papildu + psichoterapijos. Bet palankyti terapija tikrai rekomenduociau kiekvienam kovojanciam su nerimu, nes tikrai terapija gali duoti irankius kaip dealinti su tuo nerimu. Visa laika siulyciau remtis mokslu, jeigu yra tyrimu, kad padeda - nu tai reiskia galima bandyt.
asvaganda geras dalykas, bet nuo nerimo labiau rhodiola rosea tiktu, ji tokia atpalaiduojanti. As dabar irgi rhodiola + asvaganda geriu, nors tikrai nepasakyciau, kad jauciu toki gera poveiki kaip is terapijos ar farmakologinio gydymo (o jei kombinacija, isvis perfect).
Del ilgalaikiu salutiniu poveikiu. Negydomas nerimas, depresija tikrai zymiai labiau kenkia fiziologiniems procesams negu antidepresantai.
Hepatoksiskumas - kepenys yra labiausiai besiregeneruojantis organas. Zmones tikrai naudoja visa gyvenima zymiai daugiau vaistu negu 1 antidepresanta ir dazniausiai nieko blogo nebuna. Plius, pvz alkoholis tikrai labiau kenkia kepenims, negu antidepresantai.
Del diabeto rizikos - cia jau neuroleptikai, as asmeniskai nemaciau tokiu tyrimu, kad diabeto rizika didina. Yra zinoma, kad beta-blokatoriai arba neuroleptikai (olanzapinas pvz) gali padidinti tikimybe diabetui. Bet jeigu per depresija ar nerima ryji saldumynus negaledamas susivaldyti, tai tikrai blogesnis variantas. (is asmenines patirties cia kalbu)
Alzheimerio sindromas - tik tiems, kurie turi anticholinergini veikima. Tai tricikliai antidepresantai, kurie retai jau naudojami ir dar paroxetine gali padidinti tokia tikimybe, bet ir tai rizika yra maza. Zmones anticholinerginius vaistus vartoja nuo daug ko - pvz. slapimo nelaikymo, dirgliosios zarnos sindromo ir daug kitu sutrikimu. Jeigu gauta nauda yra didesne negu zala suteikta organizmui, tai as manau, kad sprendimas turetu buti aiskus.
Kenkiantys akims - tikrai ne, jeigu neturi pries tai padidejusio akispudzio. Jeigu esi rizikos grupeje su aukstu akispudziu arba nenustatyta glaukoma, tada taip, bet tai irgi kiek procentu, kad butent tau taip nutiks ? mazai. Plius, pradetum gerti, pamatytum salutinius, netinka - meti vaista. Vsio.
Keliantys spaudima - tai cia nebent stipriai stimuliuojantys, koks venlafaksinas aukstesnese dozese ar amitriptylinas, o siaip man pavyko susitvarkyti auksta spaudima ir pastovia (tikrai pastovia) tachikardija ir normalizuoti sirdies darba butent su antidepresantais. Nerimas ir liga tikrai zymiai labiau kenkia ir didina rizika susirgti kardiovaskulariniais susirgimiais.
Jeigu paskyre bloga gydyma, tai daryk kazka - keisk daktare, keisk vaistus, kovok uz save. Susirask sau tinkama daktara, as asmeniskai turejau daug praeiti, kol galiausiai radau ir kas man pasake kas istikruju su manim negerai ir ka man reikia daryti. Nuo tada viskas pasidare zymiai lengviau. Bet pradzioje tikrai sunku, as isgyvenau tokias pacias emocijas kaip tu ir nueidavau dar daugiau kilometru vien tam, kad atsikratyti to nerimo, nes atrodo negali nusedeti vietoje nuo jo, uzdarytas esi kalejime jo ir pan. Esi ne vienas, gydymas padeda, bet reikia nenuleisti ranku. Lietuvoj tikrai dar nera gera psichologine pagalba, o vien stereotipai apie besigydancius isvis sovietu laiku. Bet tu nesi vienas, visi, kurie rado tai, kas jiem padeda, turejo praeiti pro ta pati. Svarbu nepasiduoti ir nebijoti kazka keisti.
Del procento nusprendziusiu palikti ir vartojanciu AD. Jeigu zmogus niekada nevartojo antidepresantu, taip, pradzioje gali tikrai buti ligos pablogejimas, del to jeigu liga yra vidutine ar sunki - rekomenduojama hospitalizacija, kad to isvengti. Bet velgi, procentai tikrai mazi ir pasireiskiantys zmonems iki 25-eriu. Vyresniems tokios rizikos arba nera, arba paklaidos ribose.
Kad neaiskus ilgalaikis salutinis poveikis, tai tikrai ne tiesa. Jeigu tai butu tiesa, nebutu zinoma, kad anticholinerginiu savybiu turintys preparatai gali padidinti alzheimerio rizika. Bet esi laisvas dometis vaistais ir rinktis saugius, bet efektyvius, mokslu irodytus metodus. Zmones prarade vilti ir stoja i visokus kultus, pasineria i pykti kokiai nors grupei ar panasiai.
Tikrai nereikia batshit crazy mest vaistus ir galvot, kad vien papildais issgyvensi. Na nebent jau kardinaliai keiti savo gyvenima pats ir isvarai gyvent i negyvenama sala, ar kazkas panasaus. Bet jeigu turi atsakomybiu, kuriu negali mesti ir privalai gyventi su tuom, tai tikrai mokslu remtu budu, kurie tau gali padeti. Jeigu turi ilgai sita sutrikima, tai tau vienaip ar kitaip teks ismokti su tuo dealinti. Pradzioje gali padeti vaistai, o irankius kaip tvarkytis su tuo nerimu, gali duoti terapija.
Nezinau kiek tu isbandei vaistu ir kiek gydytoju perejai, bet as perejau daug, cia esantys nariai pereje dar daugiau, todel tikrai galiu pasakyti, kad vaistai ir terapijos padeda.
"The key to being happy isn't a search for meaning. It's to just keep yourself busy with unimportant nonsense, and eventually, you'll be dead."