nedepresuok.lt

- 2021 03 18, 18:47 #413806 Esu 26m mergina, noreciau pabendrauti su kuom nors kam liudna, nesikuklink, parasyk, as nelabai maciau kas dabar aktyvesni is nariu, bet as senbuve cia.

Siuo metu depresija nera atsinaujinusi, bet jauciu poreiki bendrauti nes gyvenimas labai vienodas patapo per siuos karantinus.

- 2021 03 23, 22:07 #413968 Labas, na man nėra liūdna, bet tiesiog labai įdomu, kaip tau pavyko įveikt depresiją ir kokie simptomai kamavo ? ❤

- 2021 03 24, 01:16 #413970 Lina, na per diena neivyko pasveikimas, viskas vyko pamazu.
Vienas dalykas, as nevartojau jokiu vaistu, taip pat spyriausi sau i uzpakali, ir dariau tai kas buvo sunku tuo metu. Taip neleisdama situacijai blogeti.
Susitaikiau su savimi, kad esu kokia esu, na kad nepasikeisiu, is prastai bendraujancios nepavirsiu i puikiai bendraujancia ir t.t
Nustojau kaltinti kitus del savo savijautos.
Stumiau ikyrias mintis salin.
Ir stengiausi gyventi del saves. Tai mano gyvenimas.
Analizavau save, ir savo silpnybes, kad nebesijausciau blogai, kitaip sakant, dirbau su savimi.
Bet visgi yra palike tokiu kaip randeliu vis dar manyj.. tik kitaip tvarkausi su problemomis, pasikeite poziuris

- 2021 03 24, 01:23 #413971

Labas, na man nėra liūdna, bet tiesiog labai įdomu, kaip tau pavyko įveikt depresiją ir kokie simptomai kamavo ? ❤

O simptomu buta ivairiu: visiska apatija gyvenimui, ieskojau prasmes, labai pykau ir kaltinau mama( nes ji manes nemylejo, labai bausdavo, nerode jausmu, buvo tiek psichologinio tiek fizinio smurto seimoje), labai i galva lysdavo ikirios mintys( kokia as nevykele, kad neturiu draugu ir nemoku bendrauti) sociofobija issivyste, bijojau i akis zmonem paziuret..

- 2021 03 24, 15:00 #413989 Man 29 m., aš moteriškos lyties. Man irgi panašūs simptomai, tik kad labiau savim pasitikiu, na žmonių ne tiek bijau, kiek vengiu dėl kitų priežasčių, kad neišeina santykių išlaikyti. Aš turiu ribinio sutrikimo (borderline personality) bruožų, nors jis niekad nebuvo diagnozuotas oficialiai.
Man pastaruoju metu dažnai kyla mintys, ar tie psichikos sutrikimai gali praeiti, ar vis dėlto lieka visam gyvenimui. Na man dalis ribinio simptomų kaip ir sumažėjo ar išnyko, bet dalis vis vien yra (po maždaug 3 metų terapijų). Pvz baimė, kad paliks, labai didelis jautrumas ir emocionalumas, emocinis skausmas. Tiesiog nežinau, ar tai įmanoma kaip niekur nieko gyventi tarsi jų nebūtų buvę, ypač jei neturi darbo.
Kokios tavo mintys apie tai?

[Morpheus]

- 2021 03 24, 15:37 #413993

Man pastaruoju metu dažnai kyla mintys, ar tie psichikos sutrikimai gali praeiti, ar vis dėlto lieka visam gyvenimui.

Manau lieka, nes tai dalis tavęs. Čia gi ne apendicitas kurį galima pašalinti fiziškai. Tačiau įmanoma su tuo susidraugaugauti ir būti tokiu koks esi. Tur būt.

-------------------------
Visi mes čia bepročiai,
tik kai kurie daugiau.
Neišskiriam nei vieno,
nei Eglės, nei admino.

Miss S.

- 2021 03 24, 18:09 #413996

Man 29 m., aš moteriškos lyties. Man irgi panašūs simptomai, tik kad labiau savim pasitikiu, na žmonių ne tiek bijau, kiek vengiu dėl kitų priežasčių, kad neišeina santykių išlaikyti. Aš turiu ribinio sutrikimo (borderline personality) bruožų, nors jis niekad nebuvo diagnozuotas oficialiai.
Man pastaruoju metu dažnai kyla mintys, ar tie psichikos sutrikimai gali praeiti, ar vis dėlto lieka visam gyvenimui. Na man dalis ribinio simptomų kaip ir sumažėjo ar išnyko, bet dalis vis vien yra (po maždaug 3 metų terapijų). Pvz baimė, kad paliks, labai didelis jautrumas ir emocionalumas, emocinis skausmas. Tiesiog nežinau, ar tai įmanoma kaip niekur nieko gyventi tarsi jų nebūtų buvę, ypač jei neturi darbo.
Kokios tavo mintys apie tai?

Pritariu Morpheus, gali buti kad tu toks zmogus esi, emocionalesnis, pazink save, ismok tvarkytis reakcijas i stresus, susidraugauji ir gyveni. O kas belieka?

- 2021 03 24, 18:58 #413998 Na aš pvz jau keletą metų bendrauju praktiškai tik su žmonėmis, turinčiais psichikos sutrikimų. Tarp sveikų nelabai išeina susirasti pažįstamų, draugų. Tai nežinau, ar gali taip lengvai ta recovery įvykti. Dar kai neturi antros pusės, šeimos. Na nebūsi, kaip tie sveikieji, nes visa gyvenimo istorija, patirtys, pradedant vaikyste ir visos jaunystės yra kitokios. O kiti tokiam amžiuj jau karjeras padaro, užima vadovaujančias pareigas

[emar]

- 2021 03 24, 19:02 #414000 vadovaujančios pareigos pervertinamos. Patikėk, neištvertum tokio darbo

- 2021 03 24, 20:25 #414004 Čia šiek tiek gausis offtopic nuo autorės temos, manau, kad mes gan skirtingos ir turim skirtingas vertybes na aš nemėgstu, kai kiti piktnaudžiauja valdžia ir galia, kaip tik noriu būt nepriklausoma ar vadovauti. o kiek pastebėjau keliuose tavo postuose, tai kritikuoji narcisizmą. o man kaip tik atrodo, kad tai geriausią, ką išmokė psichologė, nes buvo anksčiau tikslas pakelti savivertę ir tai kažkaip įvyko. ta savivertė ir su ribinio simptomais susijusi. na man tiesiog pasisekė susirasti gerą psichologę

[emar]

- 2021 03 24, 20:50 #414005 Aš kritikuoju, nes mano tėvai atitinka toksiškų tėvų aprašymą. Suprantu savigarbos ir egoizmo svarbą. Bet egoizmo perteklius varo iš proto. Nei mano tėvai, nei mano sesuo nepritarė depresijos gydymuisi, nes gėda dėl to Turiu klausos negalią, kuri atsirado dar prieš einant į mokyklą ir laikui bėgant sunkėjo, turėjau pati viena tvarkytis su tuo lankydama normalią mokyklą. Tiksliau sesuo padėjo, visiškai izoliuodama nuo aplinkos. Tėvai to irgi gėdyjosi (ir aš gėdyjausi).

Penkiolika metų dirbau su žmonėmis, su daug žmonių. Bet galų gale, kai grėsė antrasis panirimas į depresiją, nusprendžiau, kad gyvenimas per trumpas dar kartą išgyventi depresiją.

Aš pati jaučiu narcisizmo apraiškas - kai visiškai nepriimu kitos nuomonės (neįsijungia joks mygtukas, gali tik intelektualiai sustabdyti nuo burnos pravėrimo) arba laikau save geresne už kitus. Kai visiškai iracionaliai galvoju apie savo gebėjimus, nors prie to dar ADHD prisideda. Dar pykdavau, kad kiti neprisitaiko prie mano neprigirdėjimo

- 2021 03 25, 05:51 #414010

Aš kritikuoju, nes mano tėvai atitinka toksiškų tėvų aprašymą. Suprantu savigarbos ir egoizmo svarbą. Bet egoizmo perteklius varo iš proto. Nei mano tėvai, nei mano sesuo nepritarė depresijos gydymuisi, nes gėda dėl to Turiu klausos negalią, kuri atsirado dar prieš einant į mokyklą ir laikui bėgant sunkėjo, turėjau pati viena tvarkytis su tuo lankydama normalią mokyklą. Tiksliau sesuo padėjo, visiškai izoliuodama nuo aplinkos. Tėvai to irgi gėdyjosi (ir aš gėdyjausi).

Penkiolika metų dirbau su žmonėmis, su daug žmonių. Bet galų gale, kai grėsė antrasis panirimas į depresiją, nusprendžiau, kad gyvenimas per trumpas dar kartą išgyventi depresiją.

Aš pati jaučiu narcisizmo apraiškas - kai visiškai nepriimu kitos nuomonės (neįsijungia joks mygtukas, gali tik intelektualiai sustabdyti nuo burnos pravėrimo) arba laikau save geresne už kitus. Kai visiškai iracionaliai galvoju apie savo gebėjimus, nors prie to dar ADHD prisideda. Dar pykdavau, kad kiti neprisitaiko prie mano neprigirdėjimo

Emar,mieloji,del narcicizmo noreciau tau pasakyti: susiimk,kaip tu man kazkada pasakei,bet tu tikrai supranti,jog tai nera taip paprasta

Teisingumas be gailescio,gali buti labai ziaurus.

[emar]

- 2021 03 25, 07:51 #414013 Imuosi, gerėja.

- 2021 03 26, 20:01 #414048 Aš manau, kad nuo visko yra pasveikstama, jei turi kažkokį sutrikimą nėra čia ko nusiteikt, kad visą gyvenimą ir gyvensi su juo. Tai tik traumos, užslėptos emocijos, nelengva jas atkast, sujungt tą nutrūkusią grandinę. Bet kas tikrai nusiteikęs dirbt su savim, tikrai įmanoma. Tvirtai tikiu. Žmonės nuo vėžio pasveiksta, kai išsilaisvina iš užspaustų emocijų. Na mano nuomonė. Klausimas tik tas, įdomu ar ilgai ieškojot savo psichologo/psichoterapeuto? Jei lankotės.

- 2021 03 28, 22:36 #414092

Na aš pvz jau keletą metų bendrauju praktiškai tik su žmonėmis, turinčiais psichikos sutrikimų. Tarp sveikų nelabai išeina susirasti pažįstamų, draugų. Tai nežinau, ar gali taip lengvai ta recovery įvykti. Dar kai neturi antros pusės, šeimos. Na nebūsi, kaip tie sveikieji, nes visa gyvenimo istorija, patirtys, pradedant vaikyste ir visos jaunystės yra kitokios. O kiti tokiam amžiuj jau karjeras padaro, užima vadovaujančias pareigas

Susirasom mes, jei nori pabendraut AZ
Tiesiog as pastebejau, kad man bendravimas labai padeda isgyventi tam tikras emocijas, pasijauciu geriau po socialinio rysio su zmogumi, o tu?