Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#414885 Baisoki atsiliepimai:

"“Taking lyrica for almost 2 weeks now at 50mg 3x per day and have had no change in how much pain I’m in. Doctor prescribed this without even looking at me. The side effects are so intense and there are too many drug interactions that come along with it. I have had the worst brain fog and I forget the most simple words and you lose the ability to speak properly. Always drowsy and dizzy and the feeling of being drunk or high. More pain is also a side effect I seem to have. Definitely would not recommend this drug to anyone.”
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#414886 Na bet pagal internetą geriau nespręst. Čia kiekvienam individualiai reik bandyt ir žiūrėt. Šiaip pas mane skausmų nėra, bet strėnas tai jau atrodo kokius 5-6 metus skauda. Gal net ir nervinis skausmas, nes keistai su juo, tai atsiranda tai pranyksta. O šiaip skausmas nesiskundžiu, nebent tik sustingęs toks būnu.. reikės pasidomėt daugiau, pasiskaityt user reviews.
Parašė Mersas
#414891 Nzn, jie nuo nerimo tinka, o panikos ataka ir yra auksciausia nerimo israiska. Panikas nuima xanaksas
Parašė Paulius94
#414905
Deividas rašė:Per pirmą epizodą buvo diagnozuota depresija su psichoze. Tai bandžiau Cipralex su Abilify. Nu.. kaip čia pasakius. "Padėjo". Pasiekiau remisiją. Bet vėlgi nuo abilify buvau žiauriai užslopintas, viskas kaip per sulėtintą filmą vyko man nuo jo. Na gal čia taip ir turi būt, gal tas slopinimas ir yra gerai. Lyricos nebandžiau, neįsivaizduoju. O dėl seroxat tai va matyt dėl to daktarė ir nori jį nutraukt, mato kad jis man tikrai nieko gero šį kartą. Sėdėsiu ant mirtazapino ir rispolepto, tikiuos nieko nenutiks nutraukus seroxat.


Paveikslėlis
Parašė Mersas
#414907 Prie kiekvieno vaisto atsiliepimu rasi kam labai tiko ir kam is vis netiko, kam stebuklas ir kam is vis sss, taip kad pagal kiekvieno situacija jie veikia ir organizma
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#414910
Paulius94 rašė:
Deividas rašė:Per pirmą epizodą buvo diagnozuota depresija su psichoze. Tai bandžiau Cipralex su Abilify. Nu.. kaip čia pasakius. "Padėjo". Pasiekiau remisiją. Bet vėlgi nuo abilify buvau žiauriai užslopintas, viskas kaip per sulėtintą filmą vyko man nuo jo. Na gal čia taip ir turi būt, gal tas slopinimas ir yra gerai. Lyricos nebandžiau, neįsivaizduoju. O dėl seroxat tai va matyt dėl to daktarė ir nori jį nutraukt, mato kad jis man tikrai nieko gero šį kartą. Sėdėsiu ant mirtazapino ir rispolepto, tikiuos nieko nenutiks nutraukus seroxat.


Paveikslėlis


Pasakysiu labai paprastai ir aiškiai - jeigu tu dar sugebi be vaistų gyvent, reiškias ne tokioj stadijoj dar esi. Beabejo aš norėčiau vaistų nevartot, bet aš N E G A L I U. Tiesiog negaliu. Mano panika ir nerimas ir drebulys ir depersonalizacija būna tokiam lygį, kad aš tiesiog nebegaliu susitvarkyti pats. Juk visi ima vaistus kaip paskutinę viltį, Aš bent jau jeigu pradedu vaistus vartot reiškias esu visiškoj duobėj. Jei mokėčiau pats susitvarkyt ar jeigu sugebėčiau su psichologais šnekėtis tuomet taip, Bet aš dažniausiai negaliu nei šnekėt nei funkcionuot išvis realiam gyvenime. O kuomet pagerėja sveikata jau nebėra kaip ir reikalo eit pas psichologus. Deja, bet man tik chemija dar kažkiek padeda. Jei ne ji - manęs čia seniai nebūtų, būčiau 100% nusižudęs, nes iškęsti tokią savijauta ir vis blogėjančią savijautą tiesiog joks padaras nesugebėtų. Tad taip pritariu vaistai yra negerai, bet kai kuriems tai yra paskutinis šiaudas. Plius vaistai dažniausiai suknisa ir kitus dalykus, bet aš sakau - aš geriau koją atiduočiau nukirst, geriau tegul tie vaistai man kažką kito suknisa, bet bent kažkiek pagydo galvelę. Būtų galimybė atiduočiau abi kojas kad nesirgt šita liga. O šiaip susimąstyk išvis ar sergi jeigu tokiais post'ais domiesi. Gal skeptikas nes vis dar gan lengvoj formoj esi, kai pasieksi dugną pradėsi kitaip mąstyt.
Vartotojo avataras
Parašė signs
#414912 Sutinku. Kai jau be vaistų niekaip, skepticizmas dingsta. Ir aš buvau prieš vaistus, bet gyvenimas privertė juos vartoti. 2 metus buvau gilioje depresijoje, niekas nepadėjo, praradau draugus, buvau praradęs sveikatą, nedirbau ir t.t. Dabar vartoju vaistus, na, automatiškai išgeriu, pamiršau net kad sergu, net nėra ko pasakotis apie ligą :)
Parašė Paulius94
#414915
Deividas rašė:
Paulius94 rašė:
Deividas rašė:Per pirmą epizodą buvo diagnozuota depresija su psichoze. Tai bandžiau Cipralex su Abilify. Nu.. kaip čia pasakius. "Padėjo". Pasiekiau remisiją. Bet vėlgi nuo abilify buvau žiauriai užslopintas, viskas kaip per sulėtintą filmą vyko man nuo jo. Na gal čia taip ir turi būt, gal tas slopinimas ir yra gerai. Lyricos nebandžiau, neįsivaizduoju. O dėl seroxat tai va matyt dėl to daktarė ir nori jį nutraukt, mato kad jis man tikrai nieko gero šį kartą. Sėdėsiu ant mirtazapino ir rispolepto, tikiuos nieko nenutiks nutraukus seroxat.


Paveikslėlis


Pasakysiu labai paprastai ir aiškiai - jeigu tu dar sugebi be vaistų gyvent, reiškias ne tokioj stadijoj dar esi. Beabejo aš norėčiau vaistų nevartot, bet aš N E G A L I U. Tiesiog negaliu. Mano panika ir nerimas ir drebulys ir depersonalizacija būna tokiam lygį, kad aš tiesiog nebegaliu susitvarkyti pats. Juk visi ima vaistus kaip paskutinę viltį, Aš bent jau jeigu pradedu vaistus vartot reiškias esu visiškoj duobėj. Jei mokėčiau pats susitvarkyt ar jeigu sugebėčiau su psichologais šnekėtis tuomet taip, Bet aš dažniausiai negaliu nei šnekėt nei funkcionuot išvis realiam gyvenime. O kuomet pagerėja sveikata jau nebėra kaip ir reikalo eit pas psichologus. Deja, bet man tik chemija dar kažkiek padeda. Jei ne ji - manęs čia seniai nebūtų, būčiau 100% nusižudęs, nes iškęsti tokią savijauta ir vis blogėjančią savijautą tiesiog joks padaras nesugebėtų. Tad taip pritariu vaistai yra negerai, bet kai kuriems tai yra paskutinis šiaudas. Plius vaistai dažniausiai suknisa ir kitus dalykus, bet aš sakau - aš geriau koją atiduočiau nukirst, geriau tegul tie vaistai man kažką kito suknisa, bet bent kažkiek pagydo galvelę. Būtų galimybė atiduočiau abi kojas kad nesirgt šita liga. O šiaip susimąstyk išvis ar sergi jeigu tokiais post'ais domiesi. Gal skeptikas nes vis dar gan lengvoj formoj esi, kai pasieksi dugną pradėsi kitaip mąstyt.


Interpretacija mano posto tai prastoka tavo... Aš tiesiog norėjau įmesti paaiškinimą į tavo pajuodintą eilutę, kodėl tu užslopintas jautiesi. Aš tau niekur nerašiau, kad negert vaistų. Jeigu jau visiškai šakės, tai aš puikiai suprantu, kad tai paskutinė išeitis.

Aš skeptikas, nes didžiosios daugumos psichinių sutrikimų priežastis nėra biologinė, o tėvų auginimo ir kokioj aplinkoj užaugai pasekmė, ir tas genetinis elementas labiau kabina ant kiek jautresnė tavo nervų sistema yra, bet jeigu pritaikytai prie tavo asmenybės profilio auklėja ir pritaikyta aplinka, tada genetika netrigerina ir neicijuoja tų sutrikimų. Pvz. jeigu vaikas jautrus - jautrumas nėra sutrikimas - ir jis pastovioj stresinėj aplinkoj namuose, tai tada aišku tai virs sutrikimais. Bet jeigu aplinka pritaikyta prie jo jautrumo, tai jis ir liks tik jautrus, bet su sveika psichika.
Vartotojo avataras
Parašė biggie
#414917 "So many get serotonin syndrome". Wtf? SS gali nutikt TIK maisant ssri su negriztamais MAO antidepresantais.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#414923 Na ok, tai aš esu užslopintas, nes neuroleptikai užzombina/užblokuoja emocidas ir slopina? Nieko naujo, viską suprantu kad jie taip veikia. Tiek nuo seroxato man dingsta emocijos tiek nuo neuroleptikų. Bet matyt man to ir reikia, nes vos tik kokia emocija ir aš iškart peršoku prie suicido arba panikos arba dar geriau agresijos, tai matyt to man ir reikia. Ką aš norėjau pasakyt kad dar niekad nuo vaistų nieko gero nepajutau. Nei nuotaikos geros nei kažkokių euforijų. Vienintelis dalykas ką tikrai pajuntu nuo vaistų tai visišką užsiblokavimą ir slopinimą. Tai iš dalies taip ... vaistai šūdas paskutinis ir jie dažnai mane veikia gan prastai, bet be jų man išvis ragas. Tai va taip ir gyvenam... su vaistais blogai, be vaistų dar blogiau. Apie šviesią ateitį galima tik pasvajot.

O dėl genetikos ir tavo teorijos dėl auklėjimo ir aplinkos suabejočiau. Manau visokių variantų yra, tiek biologinių tiek psichologinių. Man pvz įtaria jog jaunas būdamas su žolės rūkymu prisidariau nesamonių. Yra pilna variantų kuomet marijuana (ypač jauniems) pridaro negrįžtamų pokyčių smegenims tai va man irgi tą etiketę lipdo daktarai, nes matyt daugiau nebežino kodėl iš tikro taip viskas atsikartoja man. Aš abejočiau dėl marijuanos, bet.. na kas ten žino, gal tikrai žolytės per daug ir per jaunas pavariau. Tai dabar visą gyvenimą moku kainą už savo klaidas.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#414924 O šiaip pasikartosiu.. :D Kai jau pasieki dugną, skepticizmas labai greit išgaruoja. Gaila iš tikrųjų kad neturim kitų alternatyvų ir vis dar gyvenam akmens amžiui ir vis dar žmogaus smegenys yra mistika daktarams.
Parašė Paulius94
#414930 Žmogaus smegenys daktaram yra "mistika", nes medicina į psichinius sutrikimus žiūri tik iš biologinės pusės, visiškai atmesdama socialinius ir aplinkos, ir asmenybės veiksnius. O žiūri tik iš biologinės pusės, nes biologinį reikalą gali pataisyti su tablete, o tabletę reikia nusipirkti, o kad nusipirktum tabletę reikia pinigų, o taip farmacijos pramonė ir klesti. Medicinai yra naudinga, kad tiek žmonių turi psichinių problemų, nes medicina iš to gyvena.

Kad vaistai yra skirta tik prislopinimui tai puikiai patvirtina faktas, kad jie niekada neišgydo to tavo psichinio sutrikimo iki galo. Tik nustoja gert vaistus žmogus ir bac trukt už vadžių vėl iš pradžių. Kas išlipa iš tų sutrikimų visam laikui (jeigu jie savęs neapgaudinėja), iš kurių dar galima išlipt jeigu neužsišaknyje, tai kažkokiais pasikeitimais savo gyvenime ir asmenybės profilyje. Labai daug psicholiginių problemų atsiranda, kai tavo asmenybės profilis kertasi su visuomenės standartais. Tada tau liepia dirbtinai prisitaikyt, bet tu eini prieš savo impulsą, o eidamas prieš savo impulsą niekada laimingas nebūsi, nes jausmas niekada nemeluoja.

Čia yra kompleksas biologinių, socialinių, aplinkos, žmonių ir pačio asmenybės profilio mišinys. Medicina į viską tik iš biologinės pusės žiūri.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#414933
Paulius94 rašė:Žmogaus smegenys daktaram yra "mistika", nes medicina į psichinius sutrikimus žiūri tik iš biologinės pusės, visiškai atmesdama socialinius ir aplinkos, ir asmenybės veiksnius. O žiūri tik iš biologinės pusės, nes biologinį reikalą gali pataisyti su tablete, o tabletę reikia nusipirkti, o kad nusipirktum tabletę reikia pinigų, o taip farmacijos pramonė ir klesti. Medicinai yra naudinga, kad tiek žmonių turi psichinių problemų, nes medicina iš to gyvena.

Kad vaistai yra skirta tik prislopinimui tai puikiai patvirtina faktas, kad jie niekada neišgydo to tavo psichinio sutrikimo iki galo. Tik nustoja gert vaistus žmogus ir bac trukt už vadžių vėl iš pradžių. Kas išlipa iš tų sutrikimų visam laikui (jeigu jie savęs neapgaudinėja), iš kurių dar galima išlipt jeigu neužsišaknyje, tai kažkokiais pasikeitimais savo gyvenime ir asmenybės profilyje. Labai daug psicholiginių problemų atsiranda, kai tavo asmenybės profilis kertasi su visuomenės standartais. Tada tau liepia dirbtinai prisitaikyt, bet tu eini prieš savo impulsą, o eidamas prieš savo impulsą niekada laimingas nebūsi, nes jausmas niekada nemeluoja.

Čia yra kompleksas biologinių, socialinių, aplinkos, žmonių ir pačio asmenybės profilio mišinys. Medicina į viską tik iš biologinės pusės žiūri.


Na tada man be šansų išlipt. O šiaip jo.. man daktarė dažnai sako, kad pas tave ne tik depresūxą, bet pilna asmenybinių "ypatumų". Būtent charakteris, vertybės, įsitikinimai, jautrumas ir visas paketas, kuris ne itin susišneka gerai su šitu pasauliu kuriame gyvenam. Tai vat ir puikus paketas depresijai vis sugrįžt. Aš tik mąstau kas bus ateity, nes tikrai nemanau jog charakterį pakeisiu, man 32metai ir tikrai viskas labai giliai įsišaknyje, o prisitaikyt prie pasaulio ir eit prieš savo charakterį tikrai neisiu. Tai vat tiesiog įdomu kokia pabaiga laukia. Ar taip ir ant vaistų sėdėsiu visą gyvenimą ir gyvensiu kaip numirėlis ar noriu pasitraukt, todėl prašau pagalbos vieną dieną tiesiog nebeištvėręs. Kad ir kaip bebūtų ateitis tikrai neatrodo šviesi.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#414934 Kai visada uždeda cenzūrą. Sakinio pabaiga: "Ar taip ir ant vaistų sėdėsiu visą gyvenimą ir gyvensiu kaip numirėlis ar n-uusi-žu-dy-yysiu vieną dieną tiesiog nebeištvėręs."
Vartotojo avataras
Parašė signs
#414935 Tuneliais mąstymas (neigiamas) ir 1 variantas. O kad tavo gydytoja pasakė, reiškia nenuginčijama tiesa?

Žmonių charakteris keičiasi visą gyvenimą, yra įrodyta. 32 metai nedaug, o kaip tiems, kuriems yra 50, 60, 70? Tu realiai pusę maždaug tik nugyvenai, ir nieko nepakeisi? Žmonės psichoterapijos dėka keičiasi net nepriklausomai nuo amžiaus. Tiesa, kuo vyresnis žmogus, tuo labiau suformuotas charakteris, bet tu dar tik young adult realiai :) tikrai keičiasi charakteris, nesi senatvėje gi