Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415205 Tai bet tu supranti kad visiems taspats su neuroleptikais? Taip apetitas kyla, prieš tą galima kovot. Vos pabandai vaistą, pakyla apetitas ir meti vaistą? Nepagalvojai pvz kad kylantis apetitas yra geras ženklas? Tu turi vartot vaistus bent pora mėnesių ir tada nuomonę susidaryt, o ne va pabandžiau, nepatiko, numečiau. Taip niekada nepasveiksi. Tavo vietoj imčiau risperidono 1.5mg-2mg arba kvetiapino 300mg ir viskas, Jei kyla apetitas reiškias ir valgyk. O jei nenori svorio priaugt tada sukaupk jėgas ir laikykis dietos. Nu juk taip nieko neįvyks jei tu kaitaliosi vaistus.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415206 Aš va pvz ant kvetiapino sėdėjau beveik pusę metų. Nu ir nebuvo rezultatas pasiektas norimas. Pakeičiau dabar į risperidoną. Risperidoną irgi vartosiu gal apie pusę metų ir žiūrėsiu ar bus pasiektas rezultatas ar ne. Jei nebus - vėl kažką kito vartosiu. Ir t.t. O kokie šalutiniai būna nuo jų tai man nusispjaut aš kenčiu. Pvz nuo risperidono man sunkiai miegasi, labai aktyvus jaučiuos, neturiu kur dėtis, apatija didžiulė, apetitas nežmoniškas, nieko nenoriu tik valgyt ir t.t. ir t.t. Nu ir ką? Nesvarbu. Turi susitvarkyt su tuo, svarbu kad pagrindinis simptomas - NERIMAS - dingtų. Reikia tau bent 2-3mėnesius pasėdėt ant vaisto ir tik tada gali mest.
Parašė Baran
#415208 Siaip jeigu as galeciau dirbti, tureciau pinigu, jau seniai iseiciau is namu,bet neturiu tos galimybes, todel stipriai kenciu, nes su tokiais tevais gyvent nenoreciau, kurie apkalba mane.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415209 Aš taipogi su tėvais gyvenu, neturiu nei energijos nei protinių sugebėjimų dirbti, nes liga visiškai surakinus mane. Na ir? Eis ir praeis.. ne pirmas kartas, tik reikia kantrybės ir tikėt vaistais. Na bent jau aš asmeniškai tik vaistais tikiu, jie bent kažkiek man padeda. O į tėvus niekada nesiremk šitom temom, jeigu jie nesirgę tai tikrai nesupras. Pasakyk tiesiai šviesiai, kad jums nesuprast manęs tai bent patylėkit ir žiūrėkitės savo reikalų. Niekam nelinkėčiau šitų ligų tai va ir džiaukitės kad nesuprantat.
Parašė Baran
#415211 As jau kiek kartu sakiau taip jiems, buna iskart iskviecia greitaja, budavo su policija atvaziuoja, kartu iskviecia, jeigu tevuj kazka pasakau.. Zodziu, ilgai cia rasyt ir pasakot kas ir kaip. Nera gyvenimo man, jiems yra, man nera.
Vartotojo avataras
Parašė emar
#415212 Tai ne tik tėvai nesupranta, kolegos, draugai, kas tik nori. Kai prasidėjo depresija, praktiškai nebeliko nei vieno draugo.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415213 Tai čia kas beko. Bet man tai patinka, bent atsirenki kas yra tavo draugai kas ne. Ir tuo pačiu jie nekalti juk, jie nesergi šitom ligom, jiems ir nesuprast. Bet kai pradeda kištis į ne savo reikalus tėvai ar draugai, kurie nieko nesupranta, va tada yra bėda. Sykį nesupranta, tai tegul ir nesikiša. Juk dabar neisi ir neaiškinsi kokiam architektui kaip brėžinį daryt, jei pats nesi architektas. Tai taspats ir čia. Tėvai jeigu nesupranta - neturi teisės aiškint tau kaip gyvent, nes tavo pasaulis visai kitoks.
Parašė Baran
#415214 Deividas, pritariu tau 100 %. Pas mane nebeliko nei vieno draugo, namuose sedziu, visiskai niekur negaliu iseiti del ligos ir jau taip ilgai. Siaip as sakyciau ir tai, kad patys daktarai nesuvokia normaliai kokia, tai yra liga, ligos gyluma, prasme, atsimoke ir tiek, bet juk jie nebuvo ilinde i galva, tai yra siela, tai sielos daugiau liga.
Parašė Baran
#415215 Mano tevam ir kitiems beprasmiska kazka aiskint, kazka pasakot, artimiesiems taip pat. Sako: eik dirbt, dings visos ligos. Tai apie ka galima kalbeti?
Vartotojo avataras
Parašė emar
#415216 Tai smegenų ir organizmo liga. Ligoms gydyti reikia nuoseklumo ir neieškok atmazų.
Vartotojo avataras
Parašė signs
#415219 90% depresijos atveju yra ne smegenų liga, o situacijos, požiūris, aplinka, gyvenimo būdas, mąstysena.

Jei smegenų liga, tai organinė depresija :)
Vartotojo avataras
Parašė emar
#415220 gal nereikia :D jei tai nebūtų smegenų veiklos sutrikimas, vaistai neveiktų.
Parašė Baran
#415221 Kai isgeriu Sertralino mane pradeda pykint ( cia dar nieko tokio), bet veliau prasideda svaigimas, tokia kaip depersonalizacija ( keistai viskas atrodo, tiksliai nezinau ar, tai depersonalizacija ar kas). Atrodo miegot noriu, atsigulu ir negaliu uzmygti.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415222 Na tarkim tai požiūrio liga. Tarkim tai mąstysenos liga. Bet juk viskas tai prasideda nuo smegenų. Visas pasaulio suvokimas ir viskas absolučiai prasideda nuo smegenų, tai dėl to tai ir yra smegenų liga. Mąstysena irgi labai priklauso nuo smegenų. Aš net pats ant savęs jaučiu kaip aš pasikeičiu ant vienų vaistų ir koks aš būnu ant kitų vaistų, aš visai kitas žmogus patampu, tad nereikia nesamonių su savo "situacijom,požiūriu" ir t.t.

O šiaip jo. Man irgi tėvai sako eik dirbt ir liga praeis. Tai kai nueinu dirbt ir sugriūnu trigubai stipriau tai sako "nu ok... mes nesuprantam tada nieko, daryk kaip tau geriau". Tai sakau - tėvų neklausyk, jie nieko neišmano. Net ir tie patys daktarai nelabai ką išmano.
Vartotojo avataras
Parašė Deividas
#415223 Vienintelė išeitis - pasitraukt iš čia. O jeigu nesugebam, tai reikia ryt vaistus ir tikėt kad kada nors atsimerks akys. Bet daug šansų yra kad ir neatsimerks akys, taip ir gyvensim kaip zombiai.