nedepresuok.lt

- 2025 04 06, 10:29 #436813 Uzsirasiau psichiatro konsultacijai del vaistu. Nes buvo vel isterijos priepuolis, kur emiausi peilio zalotis. Tik tiek kad as pati saves bijau, tai nebuvo nei labai giliai, nei labai baisiai. Na cia visiskas dugnas.

Tai db kai uzsiregistravau jauciuosi ramesne, zinau, kad sulauksiu pagalbos.

Keista, apetitas sumazejo, lyg tokia nemiga, neleidzia greit uzmigt nakti, iki 2 nakties vakar nemiegojau. Nezinau, kas cia man yra.

[emar]

- 2025 04 06, 11:21 #436814 Man nemiga tai nuo depresijos buvo...

[Astro-Meška]

- 2025 04 06, 18:05 #436817 Užjaučiu, kad teko to griebtis.
Bet liuks, kad pagalbos ieškai.

I am a silent warrior...
Forumo taisyklės[//>>>čia<<<\\]
meska@nedepresuok.lt

- 2025 04 06, 19:39 #436818 Taip, as suprantu, kad negaliu istisai veikti zmones esancius aplinkui mane. Turiu valdytis.

Matyt man to reikia, to slopinimo,kitaip nebus. Arba esantys salia manes isprotes

[emar]

- 2025 04 06, 20:18 #436819 Geriau nesivaldyk. Nes tada sprogsti iki savęs žalojimo. Ieškok būdų kitaip išsilieti nei ant žmonių, bet valdytis tau geruoju gali nesibaigti.

[Astro-Meška]

- 2025 04 07, 05:59 #436822 Man irgi atrodo, kad su tuo valdymųsi reikia atsargiai...

I am a silent warrior...
Forumo taisyklės[//>>>čia<<<\\]
meska@nedepresuok.lt

- 2025 04 10, 09:18 #436850 Supratau vieną dalyką. Kad aš nemoku pati sau kurti tos laimės. Kad moku gyvent pagal kitų taisykles. Na pvz: augindama vaikus, nemoku izvelgti teigiamų dalykų, juk turiu laisvę elgtis, gyventi kaip noriu, galiu spresti dienotvarkę, ir t.t BET. Vietoj to kad megaučiausi, man atrodo kad aš nieko neveikiu.
Tos kontroles noras, siekis kad tave kontroliuotų atėjęs nuo vaikystės, nes namie visada kontroliavo mama, nebuvo jokio atsipalaidavimo, jau nekalbant apie meiles ir demesio poreikius vaikui kuriu negavom su broliu.
Mamos kontrolę perima darbas, vadovas, tada tu ramus darai ka turi daryti ir viskas. Nu bet db, kai tos kontrolės nėra, tai aš visiškai nesuprantu kas vyksta mano gyvenime. Neturiu ryžto imtis veiksmų, taip noriu kad už mane kiti nusprestų.

As vis dar uzstrigusi savo vaikysteje, blyn, juk man 30 metų, kaip issilaisvinti is savo vaikystės traumų?

- 2025 04 10, 09:24 #436851

Supratau vieną dalyką. Kad aš nemoku pati sau kurti tos laimės. Kad moku gyvent pagal kitų taisykles. Na pvz: augindama vaikus, nemoku izvelgti teigiamų dalykų, juk turiu laisvę elgtis, gyventi kaip noriu, galiu spresti dienotvarkę, ir t.t BET. Vietoj to kad megaučiausi, man atrodo kad aš nieko neveikiu.
Tos kontroles noras, siekis kad tave kontroliuotų atėjęs nuo vaikystės, nes namie visada kontroliavo mama, nebuvo jokio atsipalaidavimo, jau nekalbant apie meiles ir demesio poreikius vaikui kuriu negavom su broliu.
Mamos kontrolę perima darbas, vadovas, tada tu ramus darai ka turi daryti ir viskas. Nu bet db, kai tos kontrolės nėra, tai aš visiškai nesuprantu kas vyksta mano gyvenime. Neturiu ryžto imtis veiksmų, taip noriu kad už mane kiti nusprestų.

As vis dar uzstrigusi savo vaikysteje, blyn, juk man 30 metų, kaip issilaisvinti is savo vaikystės traumų?

Kitas dalykas, kitas dalykas kad vaikų auginimas irgi yra darbas, bet jo nemoku vertinti, man atrodo kad mamų auginančių vaikus niekas nevertina, nei vyras, nei visuomenė, sieju, kad žmogaus vertė kyla, jei jis dirba ir gauna už tai atlygį. Čia tokie mano įsitikinimai man kliudo įžvelgti prasmę čia ir dabar.

- 2025 04 10, 09:26 #436852

Geriau nesivaldyk. Nes tada sprogsti iki savęs žalojimo. Ieškok būdų kitaip išsilieti nei ant žmonių, bet valdytis tau geruoju gali nesibaigti.

Jeigu nesivaldau tai išviso pametu visą logiką, viską, na priepuolio metu mane pilnai perima emocijos. Deja bet nesivaldyti man neišeina šiuo atveju. Tada būna gėda. O valdymasis kazkaip ta sveika prota issaugo.

- 2025 04 10, 13:08 #436859 Blmb, vakar buvau pas psichiatrę. Nu siandien jauciuosi susinervinusi. Blyn, man rodos labiau pakenke nei padejo. Tokie negatyvus jausmai kilo po vizito. Tokia dar labiau sumenkinta.
Uzknisa. O sakiau pasirodysiu kad vaistu parasytu, ejau dar optimistiskai nusireikus. O kaip skaudu savo problemas pasakoti visai nepazystamam zmogui, ir dar to palaikymo nesulaukti.

[emar]

- 2025 04 10, 13:24 #436861 Kokio palaikymo tikėjaisi?

- 2025 04 10, 14:15 #436868

Kokio palaikymo tikėjaisi?

Gal tikejqusi kad labiau visko nesujauks. Sako, ko neinat i lauka su vaiku. Sakau, iseinam, bet mazai, nugara skauda, tai sako, cia tau ta nugara ir yra nuo depresines busenos. Tokia nejautri pasirode kitam zmogui.
Ir taip sunku pasakoti skaudzius dalykus

- 2025 04 10, 14:17 #436869 Gal man tas patinka, kai krisleli rupescio parodo bet cia visiems esi dzin

[emar]

- 2025 04 10, 14:26 #436870 nu pyyp! nesikeikus! Ieškot kito gydytojo. Jei nesugeba išlipti iš savo ego... tai nafig tokia reikalinga. Bene mažai tų galinčių receptą išrašyti.

Dar plius kirsti per kaltės jausmą dėl vaiko priežiūros, žema žema. Ne, aš tai siusčiau savaitę perkratinėdama nuotrupas.

- 2025 04 10, 15:16 #436875 As jau itikejau, kad man nugara skauda nuo to, jau galvojau atsaukti visus neurologus, ko as cia noriu is gydytoju pagal ja, dirbk pati su stuburu, niekur cia tau nereikia registruotis, kreiptis, uzsibuvai depresijoj. Tai va, nesidziaugi motinyste, dziaukis tik, kad nereikia dirbti.

Siandien pradejau ad, durnai jauciuosi. Karscio, salcio bangos, lyg geriau su nuotaika, tai vel uzeina kazkoks nervas, nepirma karta vartoju as ta duloksetina, bet sitie pasaliniai labai erzina. Dar apetito stoka nenoras valgyti bus, jau ir tai pietus bandziau valgyt, tai 3dali porcijos suvalgiau.
Jis man kelia toki jauduli visam kune. Tai ir skrandyje jauciasi lyg pilnas butu.