sleep with a dog and rise full of fleas
Moderatorius: mango
- 2008 08 29, 14:05
#67836
Dėkui =)
Labai
Kerštingas kaip biesas, komandas prisimena tik tada, kai nori ėsti, prasikaltęs žiūri va tokiu žvilgsniuku
Ir dar serga jau gana ilgai, labai tikiuos, kad pasveiks, nes šiaip linksmas, judrus...
Labai
Kerštingas kaip biesas, komandas prisimena tik tada, kai nori ėsti, prasikaltęs žiūri va tokiu žvilgsniuku
Ir dar serga jau gana ilgai, labai tikiuos, kad pasveiks, nes šiaip linksmas, judrus...
Есть грань, за которой железо уже не ранит
- 2008 08 29, 14:30
#67843
Tikiuosi =) Žinau, kad lėtinė liga - tai ne ūmi, reikia žymiai daugiau laiko
O tu, kaip matau, niufą turėjai? Aš augu kartu su diiideliu senbernaru, man ir vieni ir kiti tokie faini, geražirdžiai meškinai :angel
O tu, kaip matau, niufą turėjai? Aš augu kartu su diiideliu senbernaru, man ir vieni ir kiti tokie faini, geražirdžiai meškinai :angel
Есть грань, за которой железо уже не ранит
- 2008 08 29, 14:39
#67846
Vaje, tai mes abi su meškinais augom.
Kas gali būti geriau, ar ne? Už šunį ūgio tau iki pečių. :angel
Maniškis žiemą tampydavo mane su rogutėmis po Vingio parką, o vasaromis plaukiodavom po ežerus. Jis plaukia, o aš ant jo į gaurus įsikibus. Ach, smagumėlis. :angel
Kas gali būti geriau, ar ne? Už šunį ūgio tau iki pečių. :angel
Maniškis žiemą tampydavo mane su rogutėmis po Vingio parką, o vasaromis plaukiodavom po ežerus. Jis plaukia, o aš ant jo į gaurus įsikibus. Ach, smagumėlis. :angel
sleep with a dog and rise full of fleas
- 2008 08 29, 14:44
#67848
Aš kai gimiau, tai tam šuniui jau metai buvo - kurį laiką AŠ jam iki pečių nesiekiau
Aišku, kas gal;i būt geriau už tokį milžiną - labai mėgdavau užmigti atsigulus šalia to šuns, taip šilta būdavo, atsimenu... =) Mama mane su juo į smėlio dėžę vesdavo, o pati eidavo namo tvarkytis - jis manęs toliau smėlio dėžės neišleisdavo, būdavo pasakoma "Barsai, saugok"
Dar labai mėgdavo, kaip ir priklauso, iškišt galvą važiuodamas mašinoj, bet seilėdavosi tada be proto - tai kartais paskui važiuojantys vairuotojai sulaukdavo "siurprizo"
Aišku, kas gal;i būt geriau už tokį milžiną - labai mėgdavau užmigti atsigulus šalia to šuns, taip šilta būdavo, atsimenu... =) Mama mane su juo į smėlio dėžę vesdavo, o pati eidavo namo tvarkytis - jis manęs toliau smėlio dėžės neišleisdavo, būdavo pasakoma "Barsai, saugok"
Dar labai mėgdavo, kaip ir priklauso, iškišt galvą važiuodamas mašinoj, bet seilėdavosi tada be proto - tai kartais paskui važiuojantys vairuotojai sulaukdavo "siurprizo"
Есть грань, за которой железо уже не ранит
- 2008 08 29, 14:49
#67849
Aš buvau antrokė, kai jį gavom. Irgi mėgdavau ant grindų šalia jo užmigt. O plaukų kiek! Visi draugai prie kojinių prilipusius kuokštus namo parsinešdavo.
Dar krūvą metų senas uogienes išsitraukę viduj rasdavom jo plaukų.
O mašinos langas irgi visas nuseiliotas buvo.
Iki šiol man nieko nėr gražiau kaip pamatyt besiplaikstančias šuns ausis išlindusias pro važiuojančios mašinos langą. :angel
Dar krūvą metų senas uogienes išsitraukę viduj rasdavom jo plaukų.
O mašinos langas irgi visas nuseiliotas buvo.
Iki šiol man nieko nėr gražiau kaip pamatyt besiplaikstančias šuns ausis išlindusias pro važiuojančios mašinos langą. :angel
sleep with a dog and rise full of fleas
- 2008 08 29, 15:00
#67850
Aha, su tais plaukais tai apskritai kosminiai dalykai būdavo
Kai šerdavosi, tai dažnai darydavo taip: užlipa ant sofos, o ten toks šiurkštokas, gruoblėtas gobelenas ir brūūūkšt šonu per atkaltę - taip ir lieka kailinė juosta
Dar labai mėgdavo naktį patyliukais įsilipt į lovą ir atsigult prie šono - įsivaizduok, koks suspaustas prabusdavo "laimingasis", kuriam tą naktį pasisekė sulaukt kompanijos
Bet tokie tai kaip reikia šunys - yra ką paniurkyt
Aš ir dabar labai senbernaro norėjau arba Vidurinės Azijos aviganio, bet... Pamatėm šitą maušių ir jau antri metai po kojom pinasi
Kai šerdavosi, tai dažnai darydavo taip: užlipa ant sofos, o ten toks šiurkštokas, gruoblėtas gobelenas ir brūūūkšt šonu per atkaltę - taip ir lieka kailinė juosta
Dar labai mėgdavo naktį patyliukais įsilipt į lovą ir atsigult prie šono - įsivaizduok, koks suspaustas prabusdavo "laimingasis", kuriam tą naktį pasisekė sulaukt kompanijos
Bet tokie tai kaip reikia šunys - yra ką paniurkyt
Aš ir dabar labai senbernaro norėjau arba Vidurinės Azijos aviganio, bet... Pamatėm šitą maušių ir jau antri metai po kojom pinasi
Есть грань, за которой железо уже не ранит
- 2008 08 29, 15:15
#67855
Jei šviečia saulė, tame 360 laipsių krioklyje gali pamatyti vaivorykštę
Jie draugiški - sykį išlipo iš vandens, tai negi purtysis kur nors atokiai - nea, pribėga ir žiūrėk, koks puikus vanduo, pirmyn maudytis
Bet koks jis man juokingas būdavo šlapias, negaliu
Man dar labai patikdavo, kai grįždavo pasilakstęs po pievą - labai įdomu būdavo rankioti tuos visus lakišius, varnalėšas ir apskritai viską, kas nesitiki, kad gali prilipti
Kaip dabar atsimeu: sodas, žiema, Barsas laksto po apsnigtą lauką - ir grįžta visas viena didžiulė "ponška"
Jie draugiški - sykį išlipo iš vandens, tai negi purtysis kur nors atokiai - nea, pribėga ir žiūrėk, koks puikus vanduo, pirmyn maudytis
Bet koks jis man juokingas būdavo šlapias, negaliu
Kaip dabar atsimeu: sodas, žiema, Barsas laksto po apsnigtą lauką - ir grįžta visas viena didžiulė "ponška"
Есть грань, за которой железо уже не ранит
- 2008 08 29, 15:19
#67857
Vaivorykštę.
Maniškis kartą taip net gerbiamąjį Landsbergį pavaivorykštino, kai anas buvo sustojęs šuniu pasigrožėti.
Liko šlapiu kostiumu.
O žiemą tai ne tik toks gniūžtė parbėgdavo, bet kartais ir didelis varveklis, nes sugebėdavo į eketę įlįst pasimaudyt.
Maniškis kartą taip net gerbiamąjį Landsbergį pavaivorykštino, kai anas buvo sustojęs šuniu pasigrožėti.
Liko šlapiu kostiumu.
O žiemą tai ne tik toks gniūžtė parbėgdavo, bet kartais ir didelis varveklis, nes sugebėdavo į eketę įlįst pasimaudyt.
sleep with a dog and rise full of fleas


