Skyrius, skirtas diskutuoti apie skirtingas psichoterapijos kryptis, dalintis patirtimi, atsiliepimais apie psichoterapeutus ar psichologus.

Moderatorius: signs

Ar lankote psichoterapiją?

89
38%
64
27%
82
35%
Vartotojo avataras
Parašė LinaS
#36451
lakstute rašė:Patarkit, ryt einu i individualia psichotepatija ... ir man baisu... nezinau ka reikes sakyti , ko klaus... ir aplamai kas per ja veikiama, ar ji naudinga?


Pagalvok ar tau tada reikia ten eiti? Ten pokalbi naudinga tiek kiek pati stengsies, niekas stebuklingos piliules neduos...
Anyway sekmes, jei dar kokie klausimai rasyk PM atsakysiu :)
Vartotojo avataras
Parašė DoubleMama
#37732 sveiki, aš dabar nuo gruodžio lankausi kas mėnesį pas psichiatrą, tai gėriau depakiną be tikslo, dabar pasikeitė gyd, tai gėriau wellbutriną, bet ir tie nelabai veikia mano simptomatiką, tai dabar reikia pasidaryti keletą skydliaukės tyrimų ir bandysim ličio preparatus naudoti...
man nuo tų vaistų jau bloga... psichoterapijos eilėje laukiu jau nuo gruodžio pradžios... :bloga taip ilgai jos laukiu, kad man ta psichoterapija pradeda atrodyti kaip išsigelbėjimas, kaip kažkas stebuklingo... kažkada lankiausi pas vieną psichologę, bet ji būdavo tokia apsnūdus, kad ir mane apimdavo snaudulys ir nieko nebesuvokdavau, nes labai užsimanydavau miego... namo grįždavau išsunkta kaip citrina ir iškart krisdavau į lovą... tikiuosi, kad taip nebus dabar... tikiuosi, kad psichoterapija padės man išsikapstyti iš perfekcionizmo, kompleksų liūno
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#48955 Sprendžiu dilemą- ar padeda psichoterapija tapti "gyvesne", jei didina mano ir taip pernelyg išvystytą poreikį koncentruotis į save?
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#55757
Marse rašė:Sprendžiu dilemą- ar padeda psichoterapija tapti "gyvesne", jei didina mano ir taip pernelyg išvystytą poreikį koncentruotis į save?


Hm?.. Manau psichoterapija turėtu būti pagal individualią situaciją, taigi turėtu padėt bet kokiu psichologiniu atveju, o jei manai, kad esi ir taip stiprokai į save orentuota, tai gal ir būtum sau pati geriausia psichologė, juk geriausiai pati save pažįsti, tuomet žinai, ką norėtum kad būtu kitaip, tuomet ir gali su savim ties tuo "dirbti", o jei atrodo per didelis uždavinys, tuomet ir pasitelk psichoterapijos pagalbą.Manau labai gerai, jei pasakysi kokiu tikslu atėjai, turėtu net padėti tai suvokti, jei ką.. Čia aš taip manau, bent jau kad taip turėtu būti.. :)))
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#55762
smekla rašė:
Marse rašė:Sprendžiu dilemą- ar padeda psichoterapija tapti "gyvesne", jei didina mano ir taip pernelyg išvystytą poreikį koncentruotis į save?


Hm?.. Manau psichoterapija turėtu būti pagal individualią situaciją, taigi turėtu padėt bet kokiu psichologiniu atveju, o jei manai, kad esi ir taip stiprokai į save orentuota, tai gal ir būtum sau pati geriausia psichologė, juk geriausiai pati save pažįsti, tuomet žinai, ką norėtum kad būtu kitaip, tuomet ir gali su savim ties tuo "dirbti", o jei atrodo per didelis uždavinys, tuomet ir pasitelk psichoterapijos pagalbą.Manau labai gerai, jei pasakysi kokiu tikslu atėjai, turėtu net padėti tai suvokti, jei ką.. Čia aš taip manau, bent jau kad taip turėtu būti.. :)))

Ačiū, smekla, tik aš galvoju, kad nė velnio mes patys savęs nepažįstam. Žuvis nemato upės...
Vartotojo avataras
Parašė smekla
#55801
Marse rašė:
smekla rašė:
Marse rašė:Sprendžiu dilemą- ar padeda psichoterapija tapti "gyvesne", jei didina mano ir taip pernelyg išvystytą poreikį koncentruotis į save?


Hm?.. Manau psichoterapija turėtu būti pagal individualią situaciją, taigi turėtu padėt bet kokiu psichologiniu atveju, o jei manai, kad esi ir taip stiprokai į save orentuota, tai gal ir būtum sau pati geriausia psichologė, juk geriausiai pati save pažįsti, tuomet žinai, ką norėtum kad būtu kitaip, tuomet ir gali su savim ties tuo "dirbti", o jei atrodo per didelis uždavinys, tuomet ir pasitelk psichoterapijos pagalbą.Manau labai gerai, jei pasakysi kokiu tikslu atėjai, turėtu net padėti tai suvokti, jei ką.. Čia aš taip manau, bent jau kad taip turėtu būti.. :)))

Ačiū, smekla, tik aš galvoju, kad nė velnio mes patys savęs nepažįstam. Žuvis nemato upės...


Vau, kaaip gražiai psarašei! OHO! Kokia išmintis!! Nepaprastai patiko! matai, jau gali savim didžiuotis :)))
Nėr už ką, bet iš dalies tu teisi, savo norus(vidinius) identifikuoti išties nėra paprasta..
Vis tik manau, kad psichoterapija yra gerai.
Parašė autumn
#55809 Man irgi ta Marsės mintis apie žuvį labai labai patiko :)
Vartotojo avataras
Parašė DoubleMama
#58208 ech, arba nesuprantu, arba nenoriu suprasti... nelabai jaučiu, kad PT man ką nors padėtų... padeda ji man tik tuo momentu kai esu ten ir pasakoju pasakoju... bet kažkur giliau neįlendam, nesprendžiam jokių problemų, neanalizuojam, o tik išklauso mane kai ko paklausia ir vsio... ar taip turi būti? gal man jai pasakyti, kad esu kaip ir nusivylus...
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#58220
DoubleMama rašė:ech, arba nesuprantu, arba nenoriu suprasti... nelabai jaučiu, kad PT man ką nors padėtų... padeda ji man tik tuo momentu kai esu ten ir pasakoju pasakoju... bet kažkur giliau neįlendam, nesprendžiam jokių problemų, neanalizuojam, o tik išklauso mane kai ko paklausia ir vsio... ar taip turi būti? gal man jai pasakyti, kad esu kaip ir nusivylus...


o vat mano terapeutas geras. tikrai. tik tau aisku toli iki jo trenktis butu
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#58419
DoubleMama rašė:ech, arba nesuprantu, arba nenoriu suprasti... nelabai jaučiu, kad PT man ką nors padėtų... padeda ji man tik tuo momentu kai esu ten ir pasakoju pasakoju... bet kažkur giliau neįlendam, nesprendžiam jokių problemų, neanalizuojam, o tik išklauso mane kai ko paklausia ir vsio... ar taip turi būti? gal man jai pasakyti, kad esu kaip ir nusivylus...

Jei išeitų pasakyti, kad esi nusivylus, manau, kad būtų gerai. Terapeuto tai neturėtų stebinti, nes tokia pacientų reakcija yra standartinė. Juk tenka klaidžioti patamsy
ParašėKatinas
#71438 Sveiki,
sergu depresija ir greitai eisiu pas psichologa psichoterapijos seansui,jau viena karta buvau pas ji ,bet tiesiog nezinojau ka kalbet.nezinau ka pasakot,as pati manau kad depresija prasidejo nuo nelaimingos meiles ,bet cia tikriausia tik akmuo sukeles kalnu griuti.Siaip esu linkus per daug mastyti ir analizuoti.Pradejus kalbeti apie santykius su vaikinu ar mama (kurie nera geri) iskart zliumbt pradedu ,o man liko tik 8 nemokami seansai tai nesinori ju taip praleisti.gal kas patarsit nuo pradet kalbet,gal nuo kokiu vaikystes traumu? :bloga nu as visai susimakalavus
Vartotojo avataras
Parašė Medeja
#71516 Minerva, tavo avataras is to paties filmo, kaip ir mano :DD
Vartotojo avataras
Parašė cleo
#71723
Minerva rašė:gal kas patarsit nuo pradet kalbet,gal nuo kokiu vaikystes traumu? :bloga nu as visai susimakalavus

o tai psichologas neužveda tavęs ant kelio, nuo ko pradėt? Vis tiek gi kažko turi paklausinėt.
Nors man psichoterapija nedaug tepdadėjo. Kadangi esu linkusi į savianalizę, tai ir be psichologų įžvalgų žinojau savo problemas ir jų ištakas. Psichoterapija būtų padėjusi galbūt paauglystėje, ir dabar gal tų depresijų nebūtų....o dabar... kai per 30, et... save kaip nuluptą žinau. Geriau jau su kokia padružke prie butelio vyno pafilosofuot...

Bet visiems paaugliams labai patarčiau psichoterapiją, kol problemos nėra įsisenėjusios.
ParašėKatinas
#71724 Matau ,Medeja ,as esu sio avataro fane B) .Psichoterapeutas pradejo klausinet apie santykius su mama.man psichoterapija gal dar pades ,nes dar tik 19m ,manau ,kad vaistai tera tik simptomu mazinimas,o priezasties tai negydo...
Vartotojo avataras
Parašė Marse
#71730
Minerva rašė:Matau ,Medeja ,as esu sio avataro fane B) .Psichoterapeutas pradejo klausinet apie santykius su mama.man psichoterapija gal dar pades ,nes dar tik 19m ,manau ,kad vaistai tera tik simptomu mazinimas,o priezasties tai negydo...

10 užsiėmimų yra nedaug, labai per juos savęs nepakeisi. Gal tada geriau susikoncentruok į konkrečias problemas ir bandyk jas aptarti pas psichologą. O bekalbant savaime išlįs ir sudėtingesni dalykai.
O apie ką kalbėti turi pati pajusti. Apie tai, kas tuo momentu atrodo svarbiausia. Pvz. apie tai, kaip jautiesi, praradus meilę, kas šiąnakt neleido miegoti (jei taip buvo), ką sapnavai...