Moderatorius: signs

Vartotojo avataras
Parašė Agni
#843 tu dar labai jauna. ar tau diagnozavo depresija? gal zinai, kas itakojo ligos atsiradima?
Parašė 999999999
#844 Taip, man diagnozavo depresiją. Aš ir psichiatrė manom, kad lengvą depresijos stadiją jau turėjau maždaug prieš kelis metus. Greičiausiai įtakojo negeri pokyčiai gyvenime, krizės, negeras gyvenimo būdas, sumaištis viduj. Sunku išties tai pasakyt. Juk šiaip atsiranda ši liga kai kažkokie procesai smegenėlėse su mediagom įvyksta.
Vartotojo avataras
Parašė svajone
#1820 Neurologas įtarė depresiją, skyrė Tranxene. Tada vizitas pas psichiatrą. Labai norėjau eiti, kažkaip naiviai tikėjausi, kad jis mano būseną "sutvarkys". Labai jautriai reagavau į jo klausimus, tik pradedu atsakynėti - akis pilnos ašarų, kitas klausimas - tas pats. Buvo labai skaudu, kai jis leido suprasti, kad man bus sunku mokytis dėl tokios būsenos. Netgi galvoju, kad jis neturėjo apie tai užsiminti.
ParašėLiepa
#1847
svajone rašė:Neurologas įtarė depresiją, skyrė Tranxene. Tada vizitas pas psichiatrą. Labai norėjau eiti, kažkaip naiviai tikėjausi, kad jis mano būseną "sutvarkys". Labai jautriai reagavau į jo klausimus, tik pradedu atsakynėti - akis pilnos ašarų, kitas klausimas - tas pats. Buvo labai skaudu, kai jis leido suprasti, kad man bus sunku mokytis dėl tokios būsenos. Netgi galvoju, kad jis neturėjo apie tai užsiminti.


svajone, o kokia tavo istorija? kas tave privedė iki tokios būsenos?
Vartotojo avataras
Parašė Agni
#2001 man irgi rekomenduoja imti akademines atostogas. ir dažnai galvoju, kad taip būtų netgi geriau, bet kol kas laikausi ir tempiu.
ParašėSandra
#2425 IS SAVO PATIRTIES GALIU PASAKYTI, KAD MAN ATSIRADO PRIKLAUSOMYBE NUO PSICHIATRO, TARSI JIS DABAR UZ MANE TURI NUSPRESTI, SUTVARKYTI MANO GYVENIMA, TAIP, KAD AS BUCIAU LAIMINGA....IR, manau labai pavojinga tokia situacija, nes tu NESPRENDI PATI SAVO PROBLEMU....O JAS TARSI PERKELI PSICHIATRUI IR IS JO TIKIESI...jO TIKSLAS - PADETI SUSIGAUDYTI SAVO JAUSMUOSE IR DUOTI KRYPTI TOLIMESNIAM SAVO PATEIS GYVENIMO TVARKYMUISI, BET NIEKADA UZ TAVE NIEKO NEPADARYS, TIK PADES SUSIVOKTI, ISSIGRYNINTI...PER 6 METUS PSICHOTERAPIJOS BEI BEGALE KNYGU IR STARIPSIU, AS IR PATI ZINAU SAVE IR KA AS TURIU DARYTI, TODEL PASKUTINIU METU, KOL ISDRISAU ATSISAKYTI JO, BUDAVO, KAD SEDZIU PAS JI IR GALVOJU, DIEVE, KA AS CIA VEIKIU...GAVOSI TOKS UZSICIKLINIMAS. AS APIE TA PATI 6 METUS GVILDENAU "MANO IR VYRO SANTYKIUS", JAU ABU MINTINAI VISKA ZINOJOM...AS NET ZINODAVAU KOKS EIS SEKANTIS KLAUSIMAS, O MOKEDAVAU 80 Lt. O klinikose psichiatras taip uzspiese mane i kampa, kad net priverte mane atsakyti AR AS MYLIU SAVO VYRA IS TIESU, AR AS TIK MYLIU PATI MEILES JAUSMA, IR BIJAU LIKTI VIENA. Tada taip blioviau, nes tuose zodziuose buvo teisybes. Ir as dar dabar nezinau ar as myliu savo vyra ar tik meiles ir saugumo jausma....Tik gaila, kad jis psichiatras, o ne psichoterapeutas, bet man jis buvo kietesnis uz visus psichiatrus....Sugebedavo iki pat tavo vidaus saknu visa bruda istraukti, ir palikdavo apmastyti, issigryninti, net pora dienu neuzeidavo (tokia taktika), kad pati apgalvotum, netgi issibliautum.....O kiti tik patarimus dalindavo, tai ir pasidarai zmogus be nuomones, o psichoterapeuto marionete....
Vartotojo avataras
Parašė Lireta
#3093
999999999 rašė:Doxepin'ą. Labai džiūsta burna man, taip pat kaip neblaivi jaučiuos kai ir gėriau Fluanxol'į. Bet vis geriau už Fluanxol'į gal bus, gal nors kiek galėsiu mokytis.
o man nuo dexepino burna nedziuvo, bet gydytoja visad to klause. :roll:
Vartotojo avataras
Parašė Mints
#3703 Man pradzioj seimos gydytoja 2005 m. nustate nerimo sutrikima del nuolatiniu skundu sveikata (virskinimo problemos, galvos skausmai, akies tikas... irgi issigalvoju baisiu ligu, kurios kol kas nepasitvirtino) Siunte pas psichiatra bet buvau kritiskas ir nejau.

Nuejau tik siemet, vel pasireiskus stipriam nerinui. Pas mane toks hipochondriskas nerimas ir su is to istekancia epizodine depresija.
Pas gera psichiatre pataikiau, nuteikia puikiai, itikina kad faktiskai esu sveikas. Tik kad is jos isejus... vel viskas grizta i senas vezias.
Parašė nike0104
#4924 O mano nutikimas toks:gulejau ant sofos,ziurejau televizoriu ir valgiau lukstentas saulegrazas(ta prasme-saujom).Jauciu-kunu eina kazkokia svaigulio,silpnumo banga.Issigandau,maniau,kad saulegrazom apsinuodijau(gal jos kokia chemija uzterstos pagalvojau).Puoliau plaut skrandi,gert daug vandens.Tik atsiguliau i lova miegot,jauciu-vel tas pats(o sirdis dauzos!).Viskas-mirstu.Issikvieciau greitaja,suleido Relanium ir isvaziavo pasake eit pas savo gydytoja.O buvo sventes,gydytojai nedirbo 4 dienas.Vos sulaukiau.Sedejau prie seimos gydytojos kabineto verkdama.Kai papasakojau jai,kas nutiko(atrode,kad to nupasakoti niekaip nemokesiu),ji iskart pasake diagnoze-vegetacine krize.Parase siuntima eiti tiesiai pas psichiatra nesiregistravus.Verkdama nuejau,prasiausi priimama be registracijos,nenorejo priimti,bet uzsiemiau eile ir vistiek pas ja iejau.Bendravo su manim nelabai maloniai,nepatenkinya,bet israse Xanax.Nuo pirmos tabletes pasaulis nusidaze rozine spalva,pasijutau naujai uzgimusi.
Vartotojo avataras
Parašė AUmba
#8747
Ra rašė:as manau, kad joks psichiatras nepades taip kaip padedet gali artimas, supratingas ir demesingas zmogus salia. svetimos bedos visad bus svetimos.. kai per diena ateina apie 3-6 klientus ir tik kalba, guodziasi, tai jau po metu toks darbas psichiatro tampa monotoniskas.. jis klauso vien del to, kad jis turi ta daryt, o ne del to, kad jam labai rupi ir idomu. reikia ieskot tokio zmogaus, kuriam butu idomu kaip siandien jautiesi. o toks zmogus tikrai yra! ir gal net visai salia.. nereikia pult ryt tabletes ar guostis svetimiems.. reikia tik daugiau ryzto ir atvert akytes, apsidairyt..


AUmba rašė:
Ra - kai sulūžta koja - eini pas gydytoją ir pageidautina - žinantį savo darbą ir turintį pakankamai patirties.. :roll: Psichiatras, psichoterapeutas, psichologas - irgi gydytojai.. jie mato truputį kitaip nei tas žmogus šalia. dažnai tie šalia lūžta nuo artimųjų problemų. O gydytojas - mato iš šalies, turi savas metodikas, turi pakankamai žinių kas darosi ir kuo galima padėti. Psichologas už tave tavo gyvenimo nenugyvens, jis tau padės pamatyti save kitaip, padės surasti išeitį iš problemos naujai, tai yra padės atrasti naujus kelius.
Aš - už ėjimą pas gydytojus.
Ir vaistai - nėra blogis. Jie - vaistai. jei pašalinė žala būtų didesnė nei teigiamas poveikis - tkių vaistų neleistų naudoti.



Di rašė:

Bet kai kada be tabletes atrodo is proto issikraustyt galima. O nemigos naktys, tai tiesiog kosmaras.Tiesio nuzudyt ka nors norisi ryte.


Ra rašė:man asmeniskai nepadejo nei gydytojai Vilniuje, nei Panevezyje, nei Kaune. as visad jauciu saltuma.. metodikos, knygos, testai, lenteles, vaistai.. kokia cia pagalba? kai skauda koja, tai visai kas kita.. koja yra koja ir neverta net lyginti tokiu dalyku.
Vartotojo avataras
Parašė sauleta
#9023 Paskaicius istorijas pagalvojau gal ir veltui nuvertinau savo psichoterapiaute, nes kaip supratau didelio poveikio niekas nesulauke. Ir visgi knieti pamegint nueit kitur paziuret kas bus, Sandros istorija sukele minciu, gal visgi man reikia stipresnio charakterio specialisto, autoriteto, kuris gebetu pakapstyti giliau, priverstu mane dirbti su savimi. Nes dabar apie puse metu buvau tarsi uzmigus, plaukiau pasroviui negalvodama apie savo problemas, taciau jos niekur nedingo, o dabar pries savaite uzejus krizei zliumbiau kad niekas nesikeicia ir norejau tiesiog numirti. Ir vienintele viltis istraukus mane is to liudo - tikslas susirasti kita specialista. Siandien turejau eit pas savo terapiaute, parasiau kad neateisiu o tada kilo slykstus jausmas tarsi isduociau ja, atrodo kad prisirisau prie jos, bet nemanau kad tai labai gerai.
dar permasciau, jog pas ja nesugebu buti naturali - negaleciau supykti ar apsiverkti jos kabinete, net jei butu liudna, ta liudesi kazkaip uzslopinu, ten nuejus nemoku rodyt tikru jausmu. kodel taip yra? esu isitikinus, kad ji NORI man padeti, taciau ten as nebunu AS, ypac ta, kai guliu lovoj nakti permastydama savo gyvenima su tikrom nuotaikom ir norais.
Ir dar mastau, kad gali buti jog sugrisiu pas ja, tik klausimas ar sugebesiu visa sumaisti kuria jauciu papasakot ir nenutylet, kad norejau iseiti kitur. Bet gal tai butu naujas zingsnis i prieki?
Idomu ar jum buna taip, jog psichoterapijoj besiaiskinant terapiautas uzduoda kazkoki klausima o jus nerandate i ji atsakymo? as pastebejau kad gan neretai mano atsakymas buna - nezinau, nesuprantu kodel tai vyksta su manim. ir net kai ji pateikia kazkokius savo variantus, atrodo kad ne, ne tai, bet nepajegiu rasti atsakymo KAS?? tai viena pagrindiniu priezasciu kodel as ja abejoju, nes nepavyksta iskapstyti priezasciu.
Vartotojo avataras
Parašė svajone
#10793
Agni rašė:man irgi rekomenduoja imti akademines atostogas. ir dažnai galvoju, kad taip būtų netgi geriau, bet kol kas laikausi ir tempiu.


Aš imsiu akademines po sesijos - apsisprendžiau.
Vartotojo avataras
Parašė driezhas
#10809 Skaitau...ir mastau...hmm...jug atrodo, kad visi psichologai turi buti vienodi... Ju elgsena, mastysena ir shnekejimas, nes jie ir turi buti tokie...Atsikelia, atsioprausia, suseda su savo seima prie stalo, pavalgo, ir isvaziuoja kur kas sau, o psichologas(e), ateina i savo i dabrba i kabineta ir uzsifiksuoja, bejausmio zmogaus rezhimu....isheinant ish darbo isijungia nauja rezhima- zhmogishkumas.... o kjp pasensta informacija jie jas issmeta i pakeliui pasitaikusia siuksline.... ir tjp kasdien... na jie man labiau primena robotus...net ir keista... nors su kiek esu bendravusi jie buvo gana emociski ir nuosirdus, is ju jausdavai siluma.... Bet jie man visada asicijuosis su robotais...gal del ju rutinos... o gal del to, kad jie gali daugiau islaikyti kitu zmoniu problemas ir patarti daugiau negu paprasti zmones....
Baigiant apie tj...ir pagaliau pradeti kalbeti i tema...
Kiek save prisimenu, niekada neatsimindavau vaistu pavadinimu....nu truk plysk, bet nevieno neatsimenu...nei paprasciausiu vitaminu.... Ju buvo tiek daug, ir jie daznai keisdavos.... ryte 8 skirtingas tabletes rydavau ir dar papildomai 3 vitaminai...
Vartotojo avataras
Parašė AUmba
#10831 Drieže - įsivaizduok dabar eilinę policininko dieną - atsikelia, pabučiuoja vaikus ir išeina į darbą, kur įjungia bejausmę ar net žiauroką mimiką ir mąstyseną, nuolat įtampos būsenoje. Grįžta namo po darbo, išmeta patirttį į šiukšliadėžę ir vėl normalus žmogus? ar reikalui esant kreiptumeisi į policininką? o chirurgą - jis gi nusiplovęs kruvinas rankas ar numetęs lavoną nuo stalo eina namo pas vaikus ir žmoną? o ginekologą? :P gali įsivaizduoti ką tik nori, bet psichologai - specialistai, kurie gali ir moka suteikti pagalbą
Vartotojo avataras
Parašė driezhas
#11625 Nu gerj gerj :lol:
cia tuo metu tjp masciau...